„Klausos nusilpimas, pasireiškiantis vienoje ar abiejose ausyse, apsunkina galimybę girdėti ir suprasti garsus. Jis gali būti laikinas arba nuolatinis ir atsirasti tiek dėl amžiaus, tiek dėl įvairių ligų, pažeidžiančių vidinės ausies ląsteles ar klausos nervus. Vis dėlto svarbu žinoti, kad klausos sutrikimai gali būti sėkmingai gydomi, ypač jei jie diagnozuojami laiku”, – sako gydytoja otorinolaringologė.

Atpažinti sutrikimą nėra sunku

Pasak J. Stankūnienės, klausa gali susilpnėti dėl amžiaus, įvairių virusinių, bakterinių, sisteminių, autoimuninių ir kitų ligų bei vartojamų vaistų. Didelę įtaką tam turi ir per didelis triukšmas bei genetiniai veiksniai.

„Ūmų klausos sutrikimą atpažinti suaugusiam žmogui nėra sudėtinga – tai staiga suprastėjęs girdėjimas viena ar abiem ausimis, atsiradęs ūžesys, kartais lydimas galvos svaigimo. Lėtinis klausos susilpnėjimas pasireiškia prastesniu garsų suvokimu, sunkumu atskirti garso kryptį, taip pat palaipsniui stiprėjančiu ūžesiu ausyse ar galvoje”, – sako gydytoja otorinolaringologė.

Vaikams klausos sutrikimai dažnai pasireiškia vėlesne kalbos raida, dėmesio koncentracijos ir mokymosi sunkumais.

„Staiga sutrikus klausai, kai tampa sunku dalyvauti pokalbyje, atsiranda galvos svaigimas, ausų skausmas, ūžesys ir spengimas ausyse, pravarti  skubi šeimos gydytojo konsultacija – prireikus jis nukreips pas gydytoją otorinolaringologą. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė atkurti klausą”, – atkreipia dėmesį J. Stankūnienė.

Kaip nustatomi ir gydomi klausos sutrikimai?

Siekiant tiksliai diagnozuoti klausos sutrikimus, itin svarbi ne tik paciento apžiūra, bet ir specializuoti klausos tyrimai: audiometrija, timpanometrija bei impedansometrija. Tai neskausmingi ir neinvaziniai tyrimai, leidžiantys objektyviai įvertinti klausos būklę ir parinkti tinkamiausią gydymą.

„Audiometrija atliekama surdokameroje – patalpoje su garsui izoliuotomis sienomis. Jos metu nustatomas klausos sutrikimo laipsnis ir tipas: kondukcinis, neurosensorinis arba mišrus. Timpanometrija atliekama naudojant timpanometrą – šio tyrimo metu vertinamas ausies būgnelio judrumas ir spaudimas vidurinėje ausyje, o rezultatai padeda diagnozuoti vidurinės ausies uždegimus, skysčio kaupimąsi už būgnelio bei Eustachijaus vamzdelio disfunkciją. Impedansometrija, arba akustinio reflekso nustatymas, yra objektyvus ausies būgnelio ir klausos kauliukų judrumo tyrimas”, – pasakoja Šiaulių diagnostikos ir chirurgijos  klinikos „Meliva” LOR centro gydytoja otorinolaringologė J. Stankūnienė.

Staigus klausos sutrikimas gydomas medikamentais arba hiperbarine deguonies terapija. Kalbant apie lėtinį, stabilų klausos pakenkimą, vienas efektyviausių gydymų yra klausos reabilitacija, pritaikant reikalingą klausos aparatą. Svarbu paminėti, kad negydomas ūmus klausos sutrikimas ilgainiui gali pereiti į lėtinį.

Siekiant išvengti klausos sutrikimų, svarbu saugoti ausis nuo triukšmo – vengti triukšmingų vietų, o jei to padaryti neįmanoma, jose naudoti ausines ar ausų kištukus. Taip pat  kas 1–2 metus naudinga profilaktinė  klausos patikra pas otorinolaringologą, ypač vyresniems žmonėms, kurių klausa prastėja palaipsniui.

The post Sunku susikalbėti, kai pokalbyje dalyvauja daugiau žmonių? Tai gali būti pirmasis klausos sutrikimo ženklas  appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.