Ne paslaptis, jog sportas ne tik gerina fizinę būklę, padeda išvengti daugelio ligų, bet ir gerina dvasinę savijautą bei protinę veiklą. Sveikatingumo klubų IMPULS organizuojamo projekto „Sportas keičia!“ pokyčių dalyvės Justė ir Gintarė – paskutiniųjų kursų studentės, todėl šiuo metu merginos ne tik intensyviai sportuoja, bet ir daug protiškai dirba.
Studentės atidžiai planuoja savo dieną ir stengiasi į dienotvarkę įterpti ir mokymąsi, ir sportavimą. Žinoma, neužmirštant poilsio akimirkų. Nors sportas turi daugybę teigiamų aspektų, protinės veiklos gerinimas yra vienas iš tų, kurį daugelis pamiršta. Ar aktyvi fizinė veikla iš tiesų gerina smegenų veiklą? Paklausėme merginų, ar šios jaučiasi produktyvesnės ir našesnės.
Sportas apdovanoja didesniu užsispyrimu
Pirmoji projekto dalyvė Gintarė, paklausta, ar lengva suderinti du dalykus – sportą bei intensyvų mokymosi kursą, atsakė, jog jei labai norima, viskas įmanoma. ,,Pripažinsiu, prasidėjus projektui galvojau, kad bus sudėtinga suspėti, tačiau viskas yra paprasčiau. Nemeluosiu – neretai sudėtinga viską suspėti, nes paskaitos universitete dubliuojasi su treniruote, bet stengiuosi savo dieną suplanuoti taip, jog spėčiau ir pasportuoti, ir pasimokyti“, – pasakoja Gintarė. Anot merginos, paskaitų praleidinėjimu ji nepiktnaudžiauja ir vardan sporto mokslų neaukoja. Džiugu tai, jog Gintarė geba tinkamai planuotis laiką, jog nenukentėtų nė viena sritis. Gintarė pripažįsta, jog intensyviai mokantis būtina sportuoti, mat fizinės veiklos metu yra lavinama protinė koncentracija bei gerinamas dėmesio išlaikymas, o to reikia rašant rašto darbus. Ar Gintarė pastebėjo, jog sportas pagerino jos mokymosi rezultatus? Anot jos, tai labai individualu. ,,Jei žmogus yra motyvuotas mokytis, sportas nieko nekeičia, jis ir toliau sėkmingai mokosi, gauna gerus įvertinimus. Visgi jei žmogui trūksta motyvacijos, jis menkai stengiasi, sportas iš tiesų gali apdovanoti žmogų didesniu užsispyrimu, nes atsiranda daugiau energijos, žmogus tampa veiklesnis, našesnis“, – savo nuomonę dėsto mergina. Kadangi Gintarė šį pavasarį yra motyvuota ne tik gauti puikius įvertinimus universitete, bet ir pasidžiaugti sportiniais rezultatais, studentė džiūgauja, jog šios dvi veiklos sustiprina bei papildo viena kita.
Atsiranda entuziazmas atliekant kasdieninius darbus
Gintarę treniruojantis sveikatingumo klubų IMPULS treneris Artūras džiaugiasi, jog mergina, nors turėdama daugybę darbų universitete, visuomet randa laiko sportui. ,,Moksleiviai ar studentai turėtų žinoti, jog sportas suaktyvina smegenų veiklą ir padeda lengviau sutelkti dėmesį“, – teigia sporto profesionalas. Paklaustas, ar dažnai iš klientų sulaukia pasakymų, jog pradėjus sportuoti pagerėjo dėmesio koncentracija, mąstyti sekasi kur kas greičiau ir efektyviau, Artūras atsakė, jog klientai dažniausiai sportuoti ateina turėdami kitus tikslus. ,,Daugelis jų orientuojasi į kūno formų tvirtinimą ir dailinimą, todėl dažniausia aptarinėjame kūno pokyčius. Vis dėlto klientai neretai pasidžiaugia, jog pradėjus sportuoti tapo aktyvesni, turi daugiau entuziazmo darbe“ , – pasakoja Artūras. Anot trenerio, jo paties ir daugybės sportuojančiųjų praktika rodo, jog po treniruotės protinis darbingumas iš tiesų padidėja, tačiau tai nepritaikoma tuomet, jei prieš treniruotę buvo juntamas fizinis bei protinis nuovargis. Į treniruotę sporto profesionalas pataria ateiti tinkamai pailsėjus.
Anksčiau skundėsi prasta dėmesio koncentracija
Antroji projekto dalyvė Justė šiuo metu rašo baigiamąjį studijų darbą bei intensyviai sportuoja sveikatingumo klube IMPULS, todėl laisvo laiko teigia beveik neturinti. Vis dėlto mergina viską suspėja, nes turi puikius laiko planavimo įgūdžius. ,,Pirmą dienos dalį skiriu mokslams ir bakalaurinio darbo rašymui, antrą dalį – treniruotėms. Po treniruočių dažniausiai ilsiuosi, nes būnu pavargusi“, – dienos planą atskleidžia Justė. Mergina teigia, jog prieš prasidedant projektui net nesusimąstė, jog sportas turės tokią didelę įtaką protinei veiklai. ,,Pastebėjau, jog kur kas lengviau susikaupiu, nesu tokia mieguista, tapo lengviau išlaikyti dėmesį. Viliuosi, jog sporto teikiama nauda teigiamai atsilieps ir mokslo rezultatams“, – teigia Justė. Mergina sako, jog anksčiau, kuomet intensyviai nesportavo, būdavo momentų, kai negalėdavo susikaupti, pritrūkdavo pasiryžimo atlikti universitetui skirtas užduotis. Justės teigimu, sportas ne tik suteikia pasitenkinimą kūnu, bet ir praskaidrina nuotaiką – juk sporto metu padidinamas seratonino, endorfinų ir kitų cheminių medžiagų išsiskyrimas. Tai skatina optimizmą visose gyvenimo srityse, o tuo pačiu didina darbingumą.
Intensyviai mokantis judėti privalu
Sveikatingumo klubų IMPULS treneris Marius gali pasigirti teisės magistro laipsniu ir teigia abejojantis, ar būtų jį pasiekęs, jei ne aktyvi fizinė veikla. ,,Sportas gerina koordinaciją, padeda greičiau sutelkti dėmesį. Pastebėjau, jog sportuojant pagreitėja mąstymas, greičiau priimami sprendimai“, – pasakoja Marius. Anot trenerio, reguliarus sportavimas pagerina atmintį bei reakcijos laiką, o tai labai svarbu atliekant įvairias užduotis ne tik mokykloje, universitete, bet ir darbe. ,,Kol esame jauni, nesusimąstome, kaip svarbu lavinti bei saugoti atmintį. Aktyvi fizinė veikla užtikrina gerą atminties darbą vėlesniame amžiuje ir atitolina senatvę “, – teigia Marius. Sporto profesionalas tikina, jog pasaulyje atlikta daugybę tyrimų, patvirtinančių, jog aktyvia veikla užsiimantys moksleiviai ar studentai demonstruoja geresnius rezultatus mokslo srityje. ,,Jei nuolat sėdite prie knygų ir mokotės, nepamirškite pajudėti – sportuokite, išeikite į lauką pasivaikščioti, pabėgiokite. Tai ne tik sustiprins imuninę sistemą, pagreitins medžiagų apykaitą, bet ir pagerins smegenų veiklą,“ – pataria treneris.
Neginčijami sporto pliusai, nesusiję su išvaizda:
1. Sportas gerina dėmesio koncentraciją. Sportas lavina susikaupimą, todėl jei skundžiatės dėmesio sutelkimu, prasta koncentracija, patartina bent dvidešimt minučių kasdien pasportuoti. Treniruočių metu yra gerinama smegenų veikla, sugrąžinamas gebėjimas greitai priimti sprendimus, didinama orientacija, aštrinamas mąstymas. Tinkamiausi protinių gebėjimų lavinimui – kardio pratimai bei aerobikos treniruotės.
2. Sportas lavina atmintį. Šiuolaikiniai žmonės, tarp jų ir jaunuoliai, dažnai skundžiasi atminties sutrikimais. Tam, jog atmintis nešlubuotų, būtina reguliariai sportuoti. Sportas padeda išvengti problemų su atmintimi ir tolina senėjimo procesus. Sportas – raktas į ilgaamžiškumą.
3. Sportas gerina finansinę padėtį. Daugelio tyrimų duomenimis, sportuojantys žmonės yra darbštesni, inovatyvesni bei atkaklesni nei tie, kurie nesportuoja. Taip yra todėl, jog sportas skatina pasitikėjimą savo jėgomis, o jis sąlygoja rodyti iniciatyvą darbdaviams, sparčiau siekti užsibrėžtų tikslų bei kopti karjeros laiptais.
4. Sportas tolina nuo depresijos. Emocinių sutrikimų turintiems žmonėms rekomenduojama kasdien sportuoti – sporto metu smegenyse išsiskiria laimės hormonai, o tai padeda kovoje su liūdesiu ar depresija. Be to, pasportavę žmonės jaučiasi kur kas energingesni, atsiranda motyvacija atlikti darbus, kurie anksčiau atrodė nemieli.
5. Sportas saugo nuo odos problemų. Tyrimais įrodyta, jog reguliariai sportuojančios merginos gali pasigirti lygesne bei skaistesne oda. Fizinė veikla spartina kraujotaką, veido odos ląstelės yra linkusios greičiau atsinaujinti, todėl veido oda išlieka sveikesnė. Žinoma, svarbi ir veido odos priežiūra sportuojant – į sporto salę yra patariama keliauti be makiažo, jog sportuojant neužsikimštų poros.
