Rojuje šiąnakt snigo jazminų žiedais
Kai į mano širdį kelią suradai
Nos abu nedrįsom pasakyt balsu – myliu
Buvom du vienišiai – dvi upės be krantų
Kaip man sustabdyt akimirką
Akimirką šviesos
Tūkstančiais balsų šaukiu tave
Šaukiu iš gilumos
Laiko jūroje prasilenkia
Prasilenkia keliai
Tu buvai tokia trapi
Tokia nežemiška buvai
Laukdamas stebuklo mintimis rašau
Tau vėjuotą laišką adresu dangaus
Apie tai kaip skauda būti be tavęs, meile
Gal buvau nevertas tavo žvilgsnio aš
