Tavo juokas krištolinis Čiurlenantis upelis Pažadina žvaigždes Tavo ašaros šilkinėm Lietaus paklodėm kvepia Kur išdžiovinsiu jas Tu juokies ir verki...
Alanas Chošnau
Pabudo jausmas manyje dar nepatirtas, Toks begalinis, neapsakomai trapus. Aš negaliu užmigti, mano sieloj virpa Keistų pasaulių kvapo sklidinas dangus....
Švieski žvaigždele spindėk Virš mano likimo Kelią nutiesk kai nakty Ieškosiu namų… Mano sparnai netvirti Nuo meilės išdilę Kreivas vienatvės šešėlis Gelia sapnus… O kur esi žvaigždele mano Su tavim nebūsiu vienas Niekada nebūsiu vienas su tavim O ar žinai žvaigždele mano Kas aukštai danguj gyvena Paslaptį likimo atrakink O...
Uždek šią naktį žvaigždes visam danguj Kad aš surasčiau tavas akis tarp jų Lengvos snaigės prižadina mane O tavo veidas...
Iš nakties, tylios lemties Ranką tau tiesiu ir svajas. Šalta mintis tave pamils, Nešdama tolyn už sapnų. Ji nuneš tolyn,...
Šiąnakt aš tave sapnavau Atmerktom akim Tu man pasakei – nebelauk Viską užmiršk Vėjas pagavęs žodžius Visą naktį negalėjo rasti vietos Vienas likau tyloje Tik lietus stiklinėm virvėm Širdį vėrė Apkabink mane dangau Išplauk iš atminties Nepastovius jausmus Net jei viską praradau Suteik jėgų prašau Mylėt už mus abu Lekia...
Padėk man galvą ant peties Ir neliūdėk nesielvartauk Nėra pasauly nevilties Tokios gilios kaip meilė tau Tau būsiu aš užuovėja...
Man tavo vardą primena lietus, Širdies vynu apsvaigęs liūdesys, Palydi nerimas vilties žingsnius, Kurie tavęs jau nepavys… Man tavo vardą...
Tu esi negęstanti šviesa Iš anapus laimini mane Tu esi negęstanti šviesa Iš anapus laimini mane Švelnūs kaip saulė tavo delnai Mano vaikystė užaugo seniai Kas buvo vakar rytoj nebegrįš Mailė išlygina laiko raukšles Liūdesio šauksmą moka suprast Tu man gyva aš ilgiuosi tavęs Tu esi negęstanti šviesa Iš anapus...
Į kelią tolimą Išves mane širdis Mergaitė mylima Manęs nesulaikys Likimo vėjas neš Laivelį per bangas Nerimstančias bures Iškelsiu į...
Mėlynas rūkas virš miegančios upės Smelkiantis aidas vandens Tolstantis paukštis veidas mėnulio Gurkšny vėjuoto rudens Rudenio spalvos beldžias į langus...
Rojuje šiąnakt snigo jazminų žiedais Kai į mano širdį kelią suradai Nos abu nedrįsom pasakyt balsu – myliu Buvom du vienišiai – dvi upės be krantų Kaip man sustabdyt akimirką Akimirką šviesos Tūkstančiais balsų šaukiu tave Šaukiu iš gilumos Laiko jūroje prasilenkia Prasilenkia keliai Tu buvai tokia trapi Tokia nežemiška...
