Man tavo vardą primena lietus,
Širdies vynu apsvaigęs liūdesys,
Palydi nerimas vilties žingsnius,
Kurie tavęs jau nepavys…
Man tavo vardą primena dangus
Ir mėnesienoj baltos gėlės.
Kodėl likimas toks žiaurus
Tavo jausmus paleido vėjais…
Naktis išduos, kaip man ilgu,
Tavęs pamiršt aš negaliu,
Tu man esi žvaigždė šviesi,
Aš gyvenau vien tavimi…
Tu man esi diena nakty,
O kas aš tau buvau…
Ant tavo delno būsiu dulkele,
Lietum paliesiu tavo plaukus,
Dainuos širdis vienui viena
Tavęs sugrįžtant nesulaukus…
Naktis išduos, kaip man ilgu,
Tavęs pamiršt aš negaliu,
Tu man esi žvaigždė šviesi,
Aš gyvenau vien tavimi…
Tu man esi diena nakty,
O kas aš tau buvau…
Naktis išduos, kaip man ilgu,
Tavęs pamiršt aš negaliu,
Tu man esi žvaigždė šviesi,
Aš gyvenau vien tavimi…
Tu man esi diena nakty,
O kas aš tau buvau…
