Aš ieškojau žemėje dangaus O tavyje jausmų gelmės Aš tikėjau kad žmogaus Gyvenimas – giesmių giesmė Gal tik tušti sapnai...
Alanas Chošnau
Atsitiktiniai
Pabudo jausmas manyje dar nepatirtas, Toks begalinis, neapsakomai trapus. Aš negaliu užmigti, mano sieloj virpa Keistų pasaulių kvapo sklidinas dangus....
Šiąnakt aš tave sapnavau Atmerktom akim Tu man pasakei – nebelauk Viską užmiršk Vėjas pagavęs žodžius Visą naktį negalėjo rasti vietos Vienas likau tyloje Tik lietus stiklinėm virvėm Širdį vėrė Apkabink mane dangau Išplauk iš atminties Nepastovius jausmus Net jei viską praradau Suteik jėgų prašau Mylėt už mus abu Lekia...
Švieski žvaigždele spindėk Virš mano likimo Kelią nutiesk kai nakty Ieškosiu namų… Mano sparnai netvirti Nuo meilės išdilę Kreivas vienatvės...
Čia kalba jūsų radijas, Pabusti jis ir vėl jus ragina. Tuoj debesys danguj ištirps, Rytoj mus užgrius pavasaris. Mes išeisim...
Šiandien rytą aš laimingas pabudau Sapnavau kad iš mėnulio nukritau Šiandien rytą aš esu Pilnas kosminių minčių Lekias jos šviesos greičiu… Horizontų begalinių erdvėse Mano kelią apkabina nežinia Milijonai paslapčių Nenuspėjamų jausmų Savyje juos atrandu… Aš skrendu į tavo šviesą Mes kartu atrasim tiesą Aš krentu į tavo gelmę Tu...
Padėk man galvą ant peties Ir neliūdėk nesielvartauk Nėra pasauly nevilties Tokios gilios kaip meilė tau Tau būsiu aš užuovėja...
Uždek šią naktį žvaigždes visam danguj Kad aš surasčiau tavas akis tarp jų Lengvos snaigės prižadina mane O tavo veidas...
Bevardė žvaigždė, mano meilė Klajoja erdvėj vieniša Tu jos nematai, tyliai skrendant Jai auga sparnai dausose Priedainis Tau miegant ji iš dangaus krenta Bevardė žvaigždė, į tavo akis Jai lemta rasti audroj krantą Mylėti tave, tave iš toli O jeigu naktim sugrįšiu Aklai širdimi pasiilgęs Mane nuo savęs tu atriški...
Man tavo vardą primena lietus, Širdies vynu apsvaigęs liūdesys, Palydi nerimas vilties žingsnius, Kurie tavęs jau nepavys… Man tavo vardą...
Mėlynas rūkas virš miegančios upės Smelkiantis aidas vandens Tolstantis paukštis veidas mėnulio Gurkšny vėjuoto rudens Rudenio spalvos beldžias į langus...
Kai mėnulio lopšy Mano mintis supa tamsa Kai pamirštu laiko ribas Tu manyje vėl pabundi Aš girdžiu kaip lengvai Tu rakini sapno duris Pirštų galais vaikštai many Oda jaučiu tavo akis Kodėl nakties tamsa užaugina sapnus Kurie svaigina mus netikra ugnimi Kodėl vienatvės rūbą nuplėšti sunku Kodėl mes mylim tuos...
