Kalbėjo meilės angelai,
Kuždėjo meilės angelai.
Kaltai. Labai kaltai.
Nuėjo štai, žiūrėk jinai
Alėjų plazdančiais šilkais,
Mesje, ar ją matai?
Paryžiaus gatvių vakarais
Pavėjui skilndančiais kvapais, gėlių žiedais,
Gražiausia iš visų žavių madam,
Nejaugi atiteks kažkam kitam.
Madona, aš savo širdį tau skiriu.
Baltoj karietoj tau ilgesį vežu.
Madona, tavęs ilgiuosi vakarais,
Tave nutapęs bučiniais.
Pražydo širdyje gėlė
Pražydo manyje gėlė
Gražiai, labai gražiai.
Paryžiaus gatvių margume,
Pavydo pilname mieste
Žadėk, tu man žadėk
Sugrįžus į namus kasdien
Parimus prie langų, žvaigždes mylėk, mylėk.
Tau vyriškumą skleisiu iš širdies,
Tikėdamas, kad tu manęs ilgies.
Madona, aš savo širdį tau skiriu.
Baltoj karietoj tau ilgesį vežu.
Madona, tavęs ilgiuosi vakarais,
Tave nutapęs bučiniais.
O meile, vienišos širdies,
O meile, amžinos vilties,
Gyvuok, visur klestėk.
Šventų madonų glėbyje,
Baltųjų žvakių šviesoje
Spidėk ir mus užliek
Lyg lūpas moters prie medaus
Taip vyriškai tave priglaus kilnus mesje.
Senų skulpturu meilės žzvesy
Triumfuoja mūsų meilė prakilni.
Madona, aš savo širdį tau skiriu.
Baltoj karietoj tau ilgesį vežu.
Madona, tavęs ilgiuosi vakarais,
Tave nutapęs bučiniais.
Madona, aš savo širdį tau skiriu.
Baltoj karietoj tau ilgesį vežu.
Madona, tavęs ilgiuosi vakarais,
Tave nutapęs bučiniais.
Tave nutapęs bučiniais.
Tave nutapęs bučiniais.
