ž. G.Patacko
Vejuos traukinį išėjusį
Ugnim ir suodžiais žaižaruojantį
Kokia tu man nusidėvėjusi,
Žaibais ir eteriu garuojanti
PRIEDAINIS
Todėl tau linkima ir mojama
Todėl tau niekas negražinama
Todėl esi nepakartojama
Dėkoju tau, kad susipažinome
Kokia tu artima ir bėganti
Tarpustotėse nesurandama
Visuos plyšiuos, kaip tarakonas mieganti
Ir net sapnuos nesuprantama
PRIEDAINIS
Pilna tu liūdesio, be gėdesio
Kurio yra nesuskaičiuojama
Todėl ir vėl į traukinį aš sėduosi
Ir juo, manau, yra važiuojama
PRIEDAINIS
