Nurimo vėjas po nakties,
Išblėso žvaigždės ilgesingos.
Aušra padangę tuoj nušvies,
Rasa lyg ašara suspindo.
Mėnulis tyliai pasitrauks
Į slėpiningą savo guolį.
Saule, ilgiuos tave išvyst –
Esi šviesa manoji.
Aš iš nakties tamsios grįžtu,
Ten palikusi kas juoda
Ir pro aušros vartus žengiu.
O, pasitik mane, šviesioji!
Rytmečio šviesa,
Laumių išausta.
Saule mano, manoji saule,
Tekėk greičiau pro ryto rūką.
Tekėki, saule, virš mano kelio,
Tegul nušvinta mano akys.
Saule mūsų, mūsų saule,
Tekėk greičiau virš mūsų kelio.
Tegul nušvinta mūsų akys,
Tekėk, šviesioji, mes laukiam.
Tekėk, šviesioji saule…
