tu girių paslaptis pažįsti
ir medžių kalbą supranti
juk tu miške nuo pat vaikystės
klaidžius vilkotakius randi
kur šlama eiguvos ūksmingos
po mėlyna dangaus skara
kur egle po šakom palinkus
gyvena eigulio dukra
žydrynėj debesėliai plaukia
pasklisdami tolyn kur kas
tartum dangaus aveles jaukios
belaižančios žmogaus rankas
tu girių paslaptis pažįsti
ir medžių kalbą supranti
juk tu miške nuo pat vaikystės
klaidžius vilkotakius randi
ak prakalbėk, miškų dukrele
nors vieną žodį pasakyk
kaip ten nykštukai puotą kelia
kaip laumės ūkia pamišky
bet niekad nieko neatsako
kaip liepa eigulio dukra
tiktai širdis krūtinėj plaka
tik akys žėri žarija
tu girių paslaptis pažįsti
ir medžių kalbą supranti
juk tu miške nuo pat vaikystės
klaidžius vilkotakius randi
