Aš nežinau, kodėl kaskart, kai mylim
Mes rėkiam viduje, o lūpos tyli
Aš nežinau, kodėl kaskart, kai bėgam
Kaip žvėrys bailūs mėtom savo pėdas
Aš nežinau kodėl kaskart, kai laimė
Aplanko mus, mes klausiame jos kainos
Aš nežinau kodėl, kaskart kai žemėj
Numiršta kas, mes puolame ant kelių
Jūroj nenuskęsk
Surištais sparnais
Lauksiu čia tavęs
Audros kol nueis
Ir šaltoj nakty
Nerimo mintim
Šviesą kol neši
Aš eisiu su tavim
Ar tu žinai, kodėl kaskart, kai mylim
Mes rėkiam viduje, o mūsų meilė tyli
Ar tu žinai, kodėl kaskart, kai bėgam
Beprasmis skausmas seka mūsų pėdom
Jūroj nenuskęsk
Surištais sparnais
Lauksiu čia tavęs
Audros kol nueis
Ir šaltoj nakty
Nerimo mintim
Šviesą kol neši
Aš eisiu su tavim