Aš pabandžiau išgyt nuo tavęs, vėlu.
Vėlu, aš taip bijau ar suprasi tu.
Ko mano veidą puošia linksma tavų akių šviesa,
Jos žino tikrą kelią namo pas tave.
Kai mane lieti, man sunku sakyt,
Kai patinka tai, ką sapnuos matai,
Kai mane skaitai, aš tikiu aklai,
Tik neklausk kodėl, taip yra vėl.
Aš esu tikra, kad meilė dar gyva,
Bet ji kiekvienam skirtingai nulemta.
Jei meile tiki, ateis nelaukta,
Tyro jausmo diena, ateis ji nelaukta.
Man daug ką reikia išmokt suprast,
Išmokti atleist ir neteist savęs,
Ir tai tik pradžia, kuri kaskart kita,
Tikiu, kad šįkart tikra.
Padėk susivokti…
Kai mane skaitai, aš tikiu aklai,
Tik neklausk kodėl, taip yra vėl.
Aš esu tikra, kad meilė dar gyva,
Bet ji kiekvienam skirtingai nulemta.
Jei meile tiki, ateis nelaukta,
Tyro jausmo diena, ateis ji nelaukta…
Bet ji kiekvienam skirtingai nulemta.
Jei meile tiki, ateis nelaukta,
Tyro jausmo diena, ateis ji nelaukta…
***
Originalas: Aistė Pilvelytė – Meilė gyva
