Kalnai ten dainavo, upeliai klegėjo
Kur aš mažutėlis laksčiau. (2×2)
Pušelės lyg rūtos lingavo nuo vėjo
Ir kilo aukščiau, vis aukščiau. (2×2)
Kaip būdavo gera po liepom šakotom
Nuvargusią galvą priglaust. (2×2)
Ar rytą auksinį rasotom padangėm
Nubrist iki pačio dangaus. (2×2)
Ir šiandien tie patys kalneliai dainuoja,
Ir šiandien taip gera, ramu. (2×2)
Tie patys kalneliai, šilai, uogienojai,
Tik aš nebe tas jau esu. (2×2)
Kaip alkanas paukštis, kaip sužeistas aras
Po suodiną miestą plakuos. (2×2)
Tik vieno tetrokštu, o Viešpatie geras,
Numirt bent gimtinės laukuos. (2×2)
