Kam šėrei žirgelį,
Kam šveitei kardelį,
Kur josi, broleli,
Baltas dobilėli?
Į stainelę ėjau,
Žirgelį balnojau.
Jaunoji mergelė
Šalelėj stovėjo.
— Aš josiu, sesele,
Į didžią krygelę,
Į didžią krygelę,
Į svečią šalelę.
O kad aš jojau
Per Vilniaus miestelį,
Visos miesčionėlės
Manimi gėrėjos.
Ar žiūrit nežiūrit,
Jaunosios mergelės,
Matot, mergužėlės,
Kad aš kareivėlis.
O aš, išjodamas
Į Rygos miestelį,
Palikau mergelę
Kaip darže roželę
Į karužį jojau,
Į glitelę stojau.
Garsiai nusižvengė
Bėrasis žirgelis.
Klausė karaliūnas:
— Ko žirgelis liūdnas,
Ko žirgelis liūdnas
Ir jo valdonėlis?
— Ko nebūsiu liūdnas
Nebūsiu kumurnas:
Septyni meteliai
Svečioje šalelėj.
Septyni meteliai
Svečioje šalelėj,
Nežinau, ar grįšiu
Pas savo tėvelį.
Tuojau karaliūnas
Taip garsiai pasakė
Jaunam kareivėliui,
Namo jot įsakė.
O aš, parjodamas
Iš didžio karelio,
Aš randu seselę
Ant didžio dvarelio.
— Seserėle mano,
Balta lelijėle,
O kas tau nupirko
Naująjį vindelį?
O kas tau nupirko
Naująjį vindelį,
O kas tau įtaisė
Naująsias stakleles?
O kas tau įtaisė
Naująsias stakleles,
O kas tau įrėdė
Plonąsias drobeles?
— Močiutė nupirko
Naująjį vindelį,
Tėvelis įtaisė
Naująsias stakleles.
Tėvelis įtaisė
Naująsias stakleles,
Aš pati įrėdžiau
Plonąsias drobeles.
— Seserėle mano,
Balta lelijėle,
Ar dar neištekėjo
Mano mergužėlė?
— Brolužėli mano,
Baltas dobilėli,
O pas ją sujojo
Du šimtu bernelių.
O pas ją sujojo
Du šimtu bernelių,
Tai ji ištekėjo
Šitą rudenėlį.
— Kad būčiau žinojęs,
Iš vaisko nejojęs,
Būčiau neparnešęs
Didžias dovanėles.
Būčiau neparnešęs
Didžias dovanėles,
Būčiau nenupirkęs
Aukselio žiedelį.
— Brolužėli mano,
Baltas dobilėli,
Atduok dovanėles
Kiemelio mergelėms.
Atduok dovanėles
Kiemelio mergelėms,
Aukselio žiedelį
Jauniausiai seselei.
— Bevelyčiau buvęs
Karužy pražuvęs,
Ne savo mergelę
Kitam užauginęs!
Velyk būč negimęs,
Ant svieto nebuvęs,
Ne savo mergelę
Kitam užauginęs!
— Brolužėli mano,
Baltas dobilėli,
Yra tam kiemely
Trys šimtai mergelių.
— O kad ir jų būtų
Kaip darže rūtelių,
Nebuvo, nė nėra
Kaip mano mergelė!
