Kaliausę ne iš kelmo spyrė,
Ji padaryta iš gerų daiktų,
Puikiausios kelnės, švarkas kaip nulietas.
Ar tu matai, kiek daug sagų? Kodėl? Cha cha.
Kodėl mane taip dailiai puošia,
Atleiskit, šitą pasakyt sunku,
Žiūrėk, aplink – paukšteliai čiulba, laukas ošia.
Pasaulis toks gražus. Todėl:
Kaliause būt nebloga,
Padėtis aukšta, patogi,
Ir visas laukas kaip ant delno, bet…
Kad pravardžiuoti ją paliautų,
Kad negirdėtų apkalbų,
Reikia proto šiaudinei kaliausei,
Truputį smegenų.
Kad nestypsotų vidur lauko,
Gyvent galėtų kaip visi,
Reikia proto šiaudinei kaliausei,
Laiminga būtų ji.
Vienu žodžiu puikia kaliause,
Kai tik padarė, aš iškart tapau.
Viena bėda – jei ko paklausi-
Neklausk: aš neprotingai atsakau!
Tai labai blogai! Ne!
