Socialiniuose tinkluose netrūksta įrašų, kuriuose žadama, kad nuo priklausomybės išgydys įvairios arbatos, maisto papildai, smilkalai ar kodavimas. Priklausomybės ligų gydymo specialistai sako, kad nors žmonėms gali atrodyti, jog toks „gydymas“ padeda, iš tiesų jis ne tik nesprendžia problemos iš esmės, bet gali ir pakenkti, nes kol bandomi įvairūs pseudo metodai, priklausomybė toliau progresuoja.
Priklausomybė – smegenų sutrikimas
Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorė dr. Aušra Širvinskienė sako, kad priklausomybė yra sudėtingas smegenų sutrikimas, susijęs su dopamino sistema, elgesio modeliais ir ilgalaikiais neurobiologiniais pokyčiais. Papildai, arbatos ir kitokios pseudo gydymo priemonės neveikia šių mechanizmų, nesumažina potraukio, neapsaugo nuo atkryčių.
„Deja, bet „stebuklingų“ sprendimų, kurie akimirksniu išgydytų priklausomybę, nėra. Tik integruota, moksliškai pagrįsta pagalba – psichoterapija, medikamentai, socialinė parama – gali padėti suprasti pagrindines priežastis ir jas spręsti. Įvairūs pseudo metodai gali sukelti įspūdį, kad žmogus kontroliuoja priklausomybę – tai vadinama kontrolės iliuzija. Jausmas „aš kažką darau“ gali būti stiprus, bet realiai problema lieka neišspręsta. Tokia iliuzija gali sustiprinti priklausomybės ciklą ir mažinti tikėjimą tikru gydymu. Papildomas pavojus – neaiškių produktų vartojimas: jie dažnai platinami be medikų konsultacijos, gali būti neaiškios sudėties ir sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių“, – kalba dr. A. Širvinskienė.
Jos nuomone, žmonės renkasi tokius būdus, nes jie žada greitą rezultatą be pastangų, kai mokslu grįstas gydymas yra ilgas procesas, reikalaujantis elgesio, įpročių ar santykių pokyčių.
„Pseudo metodai siūlo „vieną procedūrą“, „100 proc. efektyvų sprendimą“ arba „be pastangų“. Poveikis nerealus, tačiau forma labai viliojanti, atitinkanti šiuolaikinės visuomenės lūkesčius: greitį, paprastumą, iliuziją apie kontrolę. Būtent dėl to, o ne dėl efektyvumo, tokie mokslu nepagrįsti metodai ir plinta. Be to, priklausomybė vis dar stigmatizuojama, todėl žmonės dažnai vengia kreiptis į specialistus“, – teigia pašnekovė.
Socialiniuose tinkluose yra nemažai žmonių atsiliepimų, kad įvairios pseudo mokslinės priemonės jiems padėjo. Pasak dr. A. Širvinskienės, subjektyvus jausmas, kad situacija gerėja, yra realus, tačiau tai dažnai yra psichologinis efektas, pvz., placebo poveikis. Tikras gydymas matuojamas ne tik tuo, kad žmogus laikinai jaučiasi geriau, bet ir objektyviais klinikiniais rezultatais, ilgalaikiais pokyčiais bei poveikiu priežastims, kurios palaiko priklausomybės problemą.
Priklausomybės „užkoduoti“ negalima
Tarp žmonių populiarus yra kodavimas, kurį kartais siūloma atlikti net per nuotolį. Pašnekovė pastebi, kad kodavimu dažnai vadinamos labai skirtingos, ne asmens sveikatos priežiūros įstaigose taikomos praktikos – nuo intervencinių manipuliacijų iki pseudo terapinių procedūrų. Termino „kodavimas“ medicinoje nėra, o mokslu pagrįstame gydyme tokios procedūros nėra pripažintos.
Priklausomybė apima ne tik smegenų neurobiologinius pokyčius, bet ir elgesio modelius, psichologinius veiksnius bei socialinę aplinką. Todėl vienkartinė procedūra negali pakeisti šių sudėtingų procesų, nors kai kurie žmonės po „kodavimo“ ir gali laikinai pasijausti geriau.
„Kitaip tariant, priklausomybė negali būti „užkoduota“. Niekada nepasitikėkite tais, kurie žada greitą ir šimtaprocentinį efektą, pvz., vienas seansas ir problema išspręsta. Realybė yra ta, kad efektyvus priklausomybės gydymas reikalauja ilgo ir nuoseklaus darbo su elgesio keitimu, psichologine savijauta ir socialine aplinka. Įsivaizduokite, jei nueitume į sporto salę, pasėdėtume ant bėgimo takelio ar treniruoklio, bet nieko nedarytume, net nejudėtume – ar pagerintume fizinę formą? Akivaizdu, kad ne. Lygiai taip ir pseudo metodai suteikia tik subjektyvų veikimo jausmą, bet realiai nekeičia smegenų mechanizmų, potraukio ar elgesio įpročių“, – akcentuoja pašnekovė.
Dar vienas būdas, reklamuojamas socialiniuose tinkluose, yra hipnozė – nemažai žmonių tiki, kad tai irgi gali būti sprendimas gydantis priklausomybę, netrūksta ir ją atlikti siūlančių asmenų. Dr. A. Širvinskienė pabrėžia, kad hipnozė ar hipnoterapija gali būti naudojama tik kaip dalinė terapijos priemonė, taikoma specialistų – psichiatrų arba psichologų, baigusių papildomus hipnoterapijos mokymus ir žinančių, kada ir kokiais atvejais saugiai bei efektyviai taikyti šį metodą.
„Deja, dažnai reklamuojasi „hipnoterapeutai“, baigę neaiškius kursus ir neturintys medicininio ar psichologinio išsilavinimo. Tuomet žmogui, ateinančiam su priklausomybe, daroma procedūra, kuri labiau primena ritualą nei gydymą – išorinis veiksmas yra, bet tikro poveikio nėra, ir dar papildomai galimi nuostoliai dėl neefektyvios pagalbos, prarastas laikas ir nusivylimas“, – sako ji.
Gydymas – procesas, o ne vienkartinis veiksmas
Pirmas žingsnis pradedant gydytis priklausomybę – ne rasti „stebuklingą“ metodą, o pripažinti problemą ir kreiptis pagalbos į licencijuotus specialistus ar gydymo įstaigas, sako dr. A. Širvinskienė.
„Dažnai pats sunkiausias žingsnis yra problemos atpažinimas ir įvardijimas. Vienas pavojingiausių mitų – „susitvarkysiu pats“. Įsivaizduokite, kad pastebite dantų ėduonį: galite bandyti jį „gydyti“ namų priemonėmis, bet tikras rezultatas dažniausiai gaunamas tik kreipiantis į odontologą. Tas pats galioja ir priklausomybei – patikimiausias kelias yra kreiptis į specialistus, o ne „interneto ekspertus“ ar pseudo terapeutus. Svarbiausia – nelaukti, nelikti vienam ir prisiminti, kad kreiptis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ženklas ir pirmasis žingsnis sveikimo link“, – kalba ji.
Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovė primena, kad gydymas yra ne vienkartinė procedūra, o procesas, kuris dažniausiai apima psichologinę pagalbą (pvz., motyvacinį interviu, kognityvinę elgesio terapiją), kartais medikamentus, socialinę paramą, atkryčių prevenciją.
„Svarbu paminėti, kad priklausomybė gali sietis su gretutiniais psichikos sutrikimais, kurie būna ir viena iš priklausomybės priežasčių, ir pasekmė. Todėl svarbu, kad paciento būklę vertintų psichikos sveikatos specialistai. Dažnai priklausomybė stebima kartu su nerimo ir depresijos sutrikimai. Tokiais atvejais ypač reikalinga ilgalaikė psichoterapija, o neretai ir tęstinis medikamentinis gydymas kruopščiai parinktais vaistais“, – sako pašnekovė.
Lietuvoje kvalifikuotą pagalbą sergantiems priklausomybės ligomis ar jų artimiesiems teikia priklausomybių konsultantai, psichikos sveikatos centrai, priklausomybių ligų centro filialai ar licencijuotos ilgalaikės socialinės reabilitacijos.
