Mano meilė laimingai baigės,
Ji nuėjo linksma su kitais.
O man liko ruduo ir snaigės –
Gal ir vasara vėl neateis.
O man liko ruduo geltonuoti
Ir žvaigždėti kasnakt vakarai,
Ir tos eilės iš mažo bloknoto,
Kad ruduo… ir kažkas negerai.
Vakarais ji dažnai geria vyną.
Juokaudama šaukia – ak, Dieve!
O akyse man patvinę
Žalios žalios vasaros pievos.
Iš jos lūpų, pečių, iš jos šilko
Dvelkia stiprūs Coty kvepalai.
Gal kitiems tai gaivinančiai trenkia.
Tai – kitiems. O jau man – per vėlai.
Mano meilė laimingai baigės,
Ji nuėjo laiminga su kitais.
O man liko ruduo ir snaigės –
Gal ir vasara vėl neateis.
***
Tekstas: Antanas Miškinis
