Dienos kaip dienos
Bet smaugia jos mane
Vieno nepalieka
Ta pilnatis, kurioj tu užmigai šalia
Aš pamiršau tą vardą
Kurį žinojau kartą
Tik noriu vėl pakilt ir nuskristi
Nuskristi į ten, kur miegi tu
Aš pakeliu akis
Gal bent dangus man atsakys
Kodėl ta siela, kuri šnabždėjo
Jau negrįš
Ir tyla mane lies
Likus be vilties
Nors akys mano lyja
Širdies jos negesina
Saulė užges
Pakilus be tavęs
Vis dar myli
Širdis sudegus tyliai
Lūžta ir dūžta
Sušalusi banga
Taip skauda norisi rėkt
Bet juk pati liepei man bėgt
Nors neviltis rakina, nusiplėšiu grandinę
Sušildyk mane
Bet tu jau tik snaigė už stiklo
Ašara sustingus ledo žiede
Pakeliu akis
Gal bent dangus man atsakys
Kodėl ta siela, kuri šnabždėjo
Jau negrįš
Ir tyla mane lies
Likus be vilties
Nors akys mano lyja
Širdies jos negesina
Saulė užges
Pakilus be tavęs
Vis dar myli
Širdis sudegus tyliai
***
Muzika: Lauris Reiniks, tekstas: Justinas Jankevičius
Latviška versija: “Sirds Sadeg Neparasti” (2002 m.)
