Kai tau ryte vis dar sapnuojas elektroniniai skilandžiai,
Namų stogai jau nutaškyti violetiniais balandžiais.
Geltonos gervių virtinės, uždengia šiaurinę pašvaistę,
O aš nešu tau dovanų, įvairiaspalvę ryto skraistę.
<>Aš apakau, aš apakau, nes tavo spalvos tokios ryškios.
Pasižiūrėk, pasižiūrėk, o mano pasaulis toks išblyškęs
(x2)
Bet niekada tavo veidas nebus toks žalias, žalias,
Ir niekada į tavo namą neves šis mėlynas takelis,
Raudonos vyšnios nebekris ant putoplastinės palangės,
Žinau tavęs nebevilios infraraudonosios padangės.
<>Aš apakau, aš apakau, nes tavo spalvos tokios ryškios.
Pasižiūrėk, pasižiūrėk, o mano pasaulis toks išblyškęs
(x2)
Kai kitą rytą atsibusi ant oranžinio kilimo,
Aš tau įpilsiu paragaut raudono, balto, žalio vyno.
Kiekvienas tavo judesys įžiebę vis kitokią spalvą.
Aš išeinu iš tavo namo nuleidęs purpurinę galvą.
<>Aš apakau, aš apakau, nes tavo spalvos tokios ryškios.
Pasižiūrėk, pasižiūrėk, o mano pasaulis toks išblyškęs
(x2)
