Mieste naktis,
Nors daug šviesų,
Ir gatvės pilnos dar žmonių.
Tavęs sulaukti negaliu.
Užmigčiau, jeigu tu mane,
Laikytum savo glėbyje.
Išgirsti teks, kaip visada,
Kartojant tave
“Neverk, mano mažyte, neverk”.
Prašai manęs nesmerkt,
Už tavo klaidas nesmerkt.
Nuo tavo žodžių pavargau,
Nebekartok jų man, prašau.
“Neverk”, tu man vis kartoji “Neverk,
Mano mažyte, neverk”.
Daugiau nenoriu verkt, liūdėt
Ir namuose viena sėdėt,
Prie lango laukti ir žiūrėt.
Ir kaip bebūtų man graudu, Tave šiandieną palieku.
Klausytis daros nuobodu,
Kai tu man kartoji
“Neverk, mano mažyte, neverk”.
Prašai manęs nesmerkt,
Už tavo klaidas nesmerkt.
Nuo tavo žodžių pavargau,
Nebekartok jų man, prašau.
“Neverk”, tu man vis kartoji “Neverk,
Mano mažyte, neverk”.
“Neverk, mano mažyte, neverk”.
Prašai manęs nesmerkt,
Už tavo klaidas nesmerkt.
Nuo tavo žodžių pavargau,
Nebekartok jų man, prašau.
“Neverk”, tu man vis kartoji “Neverk,
Mano mažyte, neverk”.
