Žemėj pūs šiaurys, dvyliktas mėnuo
Sniego sūkury nusileis namo.
Upės po ledu tyloje tekės,
Žvaigždės danguje iš aukštai žibės.
Bus aplink tyla, pasitrauks ruduo,
O žiemos pradžia – dvyliktas mėnuo.
Dvyliktą nakties, tarp ateities ir praeities,
Taškas atspirties – dvyliktas mėnuo.
Dvyliktas mėnuo daug atims ir duos,
Viską sustyguos dvyliktas mėnuo.
Bus aplink tyla, pasitrauks ruduo,
O žiemos pradžia – dvyliktas mėnuo.
Žiemą jis pradės ir užbaigs metus,
Svetimų nekvies, bet surinks draugus.
Liūdesys išnyks ateities vilty,
Dvyliktas mėnuo bus ir ateity.
Bus aplink tyla, pasitrauks ruduo,
O žiemos pradžia – dvyliktas mėnuo.
Žiemą jis pradės ir užbaigs metus,
Svetimų nekvies, bet surinks draugus.
Greitai laikas bėgs, ratas apsisuks
Ir namo suskubs dvyliktas mėnuo.
Žiemą jis pradės ir užbaigs metus,
Svetimų nekvies, bet surinks draugus.
