Vienąkart sugalvojau aš nueiti į šokius,
Į mūsų rajono šokius pokius.
O tą vakarą ten koncertavo dar grupė –
69 danguje, ja.
Ten kabinau mergas tokias visokias
Inas, Marinas, kol atvarė ir Linas.
Jis atvyko su taksu, ir visai be R-1.
Tom mergaitėm pasiūlėm suvartot vakarienę.
Ir Linas manęs klausia, o ką mes su jom kalbėsim?
Pala, reikia pagalvoti apie ką.
Apie orą, orą, orą, orą, orą, norą, norą…
Apie norą, norą, norą, norą, norą, norą…
Jooo!
Dar paskambinom Vladckai, kuris atvažiavo
Pasiėmęs gitarą ir mums padainavo,
Kažkokią dainelę apie orą ir norą.
Naj na naj lia lia liaj, lia lia liaj na na naj.
O po to apie tris mes važiavom pas Mindę.
Jis irgi fainas ir šiek tiek muzikantas.
O mergaitės apakę, joms gi patinka
Su tokiais kaip mes – neatsakingais.
Minde, o davai bliam sudainuok mūsų princesėms dainą!
Apie orą, orą, orą, orą, orą, norą, norą,
Apie norą, norą, norą, norą, norą, norą…
O po to prisigėrėm mes visi kaip šernai.
Lia lia lia ni ni ni fi fi fi naj naj naj.
Tos mergaitės įtūžo, nes visi mes nulūžom,
Ir išėjo namo, cho cho cho vo vo vo.
Ir mes likom vieni, labai vieniši,
Labai liūdni ir kažkokie kvaili.
Negalėjom suprasti, kodėl taip nutiko,
Reikia gerti mesti ir staiga prabilo Linas,
Kaip visada nedviprasmiškai klausdamas,
O ką mes dabar veiksim, ką?!
Apie orą, orą, orą, orą, orą, (O gi, gal pašnekėkim apie norą?!), orą…
Apie norą, norą, norą, norą, norą, (Apie norą!), norą…
Apie orą, orą, orą, orą, orą, orą…
Apie norą, norą, norą, norą, norą…
Apie orą!
