Toli, toli už mėlynų kalnų
Toliau sidabru tviskančių krioklių
Šerkšnu viršūnių padabintų
Už jūrų septynių…
Toliau, nei baigiasi dangus
Kur visos dainos išskleidžia
sparnus
Kur stovi pasakų pilis
Ir liepsnos plazda židiny…
Ir, kai ateis naktis
Už lango žvaigždės kris
Ir vėl mažiemus pasakas skaitys…
Nusileis iš dausų su lietum
žvaigždžių
Tik atlėks iš toli ant sparnų iš
dainų
Nuo pasaulių naujų tolimų krantų
Paskaitys seną knygą pasakų
naujų…
Kur aš parimus virš bangų
Ir į pečius man remiasi dangus
Klausau praplaukiančių laivų
Ir jų istorijų senų
Kai nusileisiu lig pačių gelmių
Toliau nuo vėjų, negandų, audrų
Ir, pasislėpus nuo visų karų
Klausysiu pasakų naujų…
