Aš sėdžiu viena
Pustuštėj salėj
Ir laukiu savo traukinio
Pro šalį skuba
Paprasti žmonės
Pilki ir kasdieniški
Į save, ne į žmones
Aš žvelgiu
Neklausk, kodėl verkiu?
Šalia manęs žmonės
Visi vienodi –
Iš skirtingų dainų
Ir vis bandau atvert
Tarp mūsų nesančias duris
Pažvelgt į tas pačias žydras akis
Ir nusileist ant žemės
Vien tik tam, kad vėl išgirst
Vien tik tam, kad vėl išgirst
„Sveika, širdele, sveika –
Ir tie žodžiai tokie gyvi..
Sveika, širdele, sveika – a – a
He – e – e – ey..“
Ten, kur mūsų pilis,
Orkestras gros
Vėl „Mėnulio serenadą“ –
Tik paskambink vėl
Antrą po pietų –
Lis šaltas rudens lietus
Ir vėl traukinyj,
Keleivių spūstyj –
Tik neklausk, ar jie gyvi?
Šalia mūsų žmonės
Visi vienodi –
Ar jie tau atsakys..?
