Per lauką jojau,
Laukas dundėjo;
Žirgelis mano
Gert norėjo.
— Žirgeli mano,
Juodbėri mano,
Kodėl negeri
Vandenį?
Mergelė mano,
Mieloji mano,
Kodėl tu mane
Taip myli?
Kaip aš išeisiu
Į didę karę.
Mergele, verksi
Tu manęs.
— Kad aš ir verksiu,
Tu negirdėsi,
Mano širdelė
Man skaudės.
Sėdau ant Žirgo,
Žirgas skambėjo,
Mergelė verkė,
Šalia stovėjo.
Dangaus tamsumas,
Žvaigždžių šviesumas;
Mergelė toli
Nuo manęs.
O kai aš jojau
Per žalią lauką,
Paukšteliai čiulbė,
Pievos žaliavo.
O kai aš jojau
Per žalią girią,
Girioj gegutės
Garsiai kukavo.
Kaip aš prijojau
Vilniaus kalnelį,
Stovi eilėje
Pulkas bernelių.
Vilniaus kalnely,
Žalioj pievelėj,
Stojo į eilę
Pulkas brolelių.
Ant pečių šoblę
Jie man uždėjo.
— Sudiev, mergele,
Jau nematysiu,
Sudiev, mieloji,
Jau nebegrįšiu.
