Buvai tu mielas, linksmas ir labai, labai laimingas
Bet pripažinsiu, man buvai visai ne ypatingas
Ką iš manęs gavai, tegul, velniop ir lieka tavo
Na o dabar varyk, varyk ir pasiimk gitarą
Daugiau nebus tavo draugų ir tavo interesų
Daugiau jokių kvailų konfliktų, barnių, pykčių, stresų
Dabar galėsiu skirti visų laiką tiktai sau
Daugiau nebematysiu tavo veido pagaliau
Gera, gera, gera, gera, man – be tavęs man gera
Kas gi, kas gi, kas gi mane supras?- aš esu ne tavo
Buvai tu mielas, taip buvai, bet to man nepakanka
Ir tie,k kiek dėmesio tu man davei – man neužtenka
Ir tavo kalbos apie darbą, man tikra kankynė
Ir pats tu praradai jau savo progą paskutinę
Daugiau jokių mašinų, darbo reikalų ir melo
Nesupratai manęs turbūt tu niekad iki galo
Užkniso tavo juokas, tavo dainos ir netgi tavo balsas
Iki dangaus nuėjo, ko gero, mano maldos
Gera, gera, gera, gera, man – be tavęs man gera
Kas gi, kas gi, kas gi mane supras?- aš esu ne tavo
(2 k.)
