Rytas perone,
Laukiu aš tavęs,
Beldžiasi širdis nerami.
Mudu ties riba,
Lyg slogiam sapne,
Ši tyla, ji viską nusineš…
Mėlynas dangus –
Toks svajingas ir ramus.
Nerimo našta –
Apgaulinga ir šalta…
Aš tavęs juk laukiu, laukiu, laukiu… Tu žinai…
Jau pabiro snaigės baltos, baltos, ar matai?
Snaigės vienumoj, kaip baltoj žiemoj,
Nepaliko nieko, nieko, nieko visiškai…
Vaikštau po gatves,
Po baltas gatves,
Klaidžioja širdis nerami.
Stoviu prie namų,
Kur stovėjai tu,
Atminty šešėlis išliks…
Pasirodo vis
Tas paveikslas prieš akis,
Kur matau tave –
Nesibaigianti daina…
Aš tavęs juk laukiu, laukiu, laukiu… Tu žinai…
Jau pabiro snaigės baltos baltos, ar matai?
Snaigės vienumoj, kaip baltoj žiemoj,
Nepaliko nieko, nieko, nieko visiškai…
(x2)
