Aš be dvidešimt devynios Savanorių prospekte
Laukiu trūlo, rūkau cyzą, gan nebloga nuotaika
Pro mane praeina čiosa su didžiule iškirpte
Akys gudrios, labai ruda, žvilgsnį ant manęs užmeta
Cyzos pyst ant žemės krenta
Rankos pačios tiesiasi
Noriu apkabinti jąją
Bet kažko ji raukosi
Medžių lapai, bobų papai
Papai papai
Slidus reikalai yra kabinti jauną paną
Nežinai, iš kurios pusės gali tu gauti į žandą
Ir dar gali rankinuku vožtelti į ausį
Tai tada žvaigždutės gali suktis netgi iki sausio
Reik žinot, kada ir kur grybštelti atsargiai
Nes kitaip tu šlubas būsi, vaikščiosi kaip antis
Jau ruduo ir medžių lapai tyliai žemėn krenta
Bet vis viena bobų papai į akis tau lenda
Medžių lapai, bobų papai
Papai papai
