Išduok savo mintis, nepažįstama gražuole
Kodėl tu vis trečiadieniais sėdi ant suolo
Tavų akių liepsna užkaitino nebenormaliai
Tavo pūstas tas sijonas, matos balti pliki keliai
Tu tokia fainutė ir kūdutė ir žemutė
Duoki savo numerį, atsiūsiu tau žinutę
Su skaičium trys (trys trys trys trys)
Tavo rūbai vėl nukris (kris kris kris kris)
Su garsu ant žemės (pyst pyst pyst pyst pyst)
Vienu žodžiu zajabys (bys bys bys bys)
Tu mirktelėjai man,ir tarei: ei, bachūras,
Ką tu čia priėjęs tuščiomis stumdai dūrą?
Nupirki bent šampano, tada bus matyt, kas gavos
O dabar gali tiktai žiūrėt, tačiau neliesti damos
Man aušra pasibaigė, saulėlydis startavo
Ir tyliai pagalvojau – suka, negraži tu iki galo
Su skaičium trys (trys trys trys trys)
Tavo rūbai vėl nukris (kris kris kris kris)
Su garsu ant žemės (pyst pyst pyst pyst pyst)
Vienu žodžiu zajabys (bys bys bys bys)
