Vilniaus mieste karčemėlė
Trys kazokai vyną gėrė.
Tolei gėrė uliavojo,
Kol tėvelį perkalbėjo.
Ne taip greitai perkalbėjo,
Tėvas dukrę pažadėjo.
Ne taip greitai pažadėjo,
Kai karietą atskambino.
Jau karietą atskambino,
Šešis žirgus užmudrino.
Ne taip greitai užmudrino,
Kai sesutę įsodino.
Ne taip greitai įsodino,
Kazokėliais apsodino.
— Dalei, dalei, bėri žirgai
Iš tėvelio didžio dvaro,
Kad susiedai nematytų,
Nė močiutei nesakytų!
Studentėliai tai pamatė,
Motinėlei jau pasakė:
— Motinėle, motinėle,
Ai kur tavo dukterėlė?
— Kelkit, kelkit sūnelėliai,
kelkit ko jauniausi,
Balnok žirgus ko greičiausia,
Balnok žirgus ko greičiausia,
Vyk sesutę ko toliausia.
Ir pavijom. nepažinom,
Be rūtelių vainikėlių,
Be rūtelių vainikėlių
Be šilkinių kasnykėlių.
Mūs sesutė, mūs jaunoji,
Su rūtelių vainikėliais,
