Metų pabaigoje didžiausiose Lietuvos arenose bus pristatytas unikalus projektas – legendinis kino miuziklas „Velnio nuotaka“ atgims visiškai nauju formatu! Pirmą kartą istorijoje vienas geriausių visų laikų lietuviškų filmų bus pristatytas akompanuojant Kauno miesto simfoniniam orkestrui ir ritmo grupei, dalyvaujant mišriam chorui ir žymiems Lietuvos dainininkams. Pagrindinius vaidmenis atliks – Povilas Meškėla (Baltaragis), Ona Kolobovaitė (Jurga, Marcelė), Rūta Lukoševičiūtė (Uršulė), Vidas Bareikis (Pinčiukas), Egidijus Bavikinas (Girdvainis), Ištvanas Kvikas (Raupys), Laurynas Baškys (Anupras).
Per 100 atlikėjų
Scenoje matysime per 100 atlikėjų, įspūdingus šviesos efektus, o didžiuliame ekrane – nemirtingąją „Velnio nuotaką“. Lietuvos kino centro (LKC) iniciatyva filmas yra suskaitmenintas ir restauruotas 4K raiška, jį lydės gyvai atliekama genialioji Viačeslavo Ganelino muzika ir nuostabūs Sigito Gedos tekstai, tad žiūrovų laukia didžiulė puokštė nepakartojamų įspūdžių ir emocijų.
Pasirodymai įvyks: lapkričio 29 d. – „Kalnapilio“ arenoje, Panevėžyje; gruodžio 6 d. – „Žalgirio“ arenoje, Kaune; gruodžio 13 d. – „Švyturio“ arenoje, Klaipėdoje ir gruodžio 20 d. – „Šiaulių“ arenoje, Šiauliuose.
Jurgos arija
1974 metų muzikinis kino filmas „Velnio nuotaka“, sukurtas Kazio Borutos romano „Baltaragio malūnas“ motyvais, jau seniai yra tapęs Lietuvos kino klasika ir mylimas jau ne vienos kartos žiūrovų. Filmo scenarijaus autoriai – Arūnas Žebriūnas ir Sigitas Geda, kompozitorius – Viačeslavas Ganelinas, režisierius – Arūnas Žebriūnas, operatorius – Algimantas Mockus, dailininkė – Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, choreografas – Adomas Gineitis. Pagrindiniuose vaidmenyse: Jurga ir Marcelė – Vaiva Mainelytė (dainavo Asta Chomentauskienė), Girdvainis – Regimantas Adomaitis (dainavo Vytautas Kernagis), Pinčiukas – Gediminas Girdvainis (dainavo Jonas Rupša), Uršulė – Regina Varnaitė (dainavo Birutė Dambrauskaitė), Baltaragis – Vasilijus Simčičius (dainavo Viktoras Malinauskas), Raupys – Bronius Babkauskas, piršlys Anupras – Juozas Meškauskas (abi partijas dainavo Alfonsas Vaškevičius).
Keturios sukaktys
2025 metai neatsitiktinai pasirinkti šio didžiojo areninio projekto įgyvendinimui, nes būtent šiemet minime net keturias svarbias sukaktis, susijusias su „Velnio nuotaka“. Tai – 120-osios maištingos dvasinės prigimties kūrėjo, rašytojo Kazio Borutos (1905 – 1965) gimimo metinės, o jo žymiausiam kūriniui – romanui „Baltaragio malūnas“ (1945) sukanka 80 metų. Taip pat šiemet minime mūsų kino klasiko, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, režisieriaus Arūno Žebriūno (1930 – 2013) 95-ąsias gimimo metines. Ir dar vienas svarbus jubiliejus – visus šiuos metus savo 80-metį mini miuziklo „Velnio nuotakos“ muzikos autorius, pianistas ir kompozitorius Viačeslavas Ganelinas.
Štai kaip taikliai apie „Velnio nuotaką“ yra pasakęs kino kritikas Saulius Macaitis: „Tai vienas populiariausių ir savičiausių lietuvių filmų. Rinkdamasis ekranizuoti nacionalinės literatūros legendą, A. Žebriūnas daug rizikavo. Pasirinkęs visiškai sąlyginę miuziklo arba roko operos formą, autorius ir pernelyg nenutolo nuo knygos, ir sukūrė visai originalų, pirmiausia kinematografinį kūrinį. Ryškus ir raiškus folklorinis (tiesa, įžūliai modernizuotas) reginys, kurio varomoji jėga – pagavi V. Ganelino muzika, realizuotas smagiai atsipalaidavus. Griaunanti ankstesnių filmų įtvirtintą legendą apie niūrų lietuvio būdą, „Velnio nuotaka“ imponuoja linksma dinamika ir lieka stovėti skyriumi visame Lietuvos kinematografe“.
