Tinklalaidėje „Jeigu žinočiau“ apsilankęs gydytojas dermatologas-trichologas Tadas Raudonis nupasakojo, su kokiais iššūkiais susiduria moterys, kurioms ima slinkti plaukai. Anot plaukų ir galvos odos ligas gydančio specialisto – trichologo, plaukų slinkimas vienokiu ar kitokiu gyvenimo etapu aplanko kas antrą moterį, o vyrams šio proceso atsiradimas dažniausiai nulemtas genetikos.
Nors plaukų slinkimas savaime yra normalus procesas, jei kurį laiką pastebimas didesnis nei įprastai iškrentančių plaukų skaičius, vertėtų ieškoti to priežasčių.
Didžiausias „peilis“ – stresas
Gydytojo teigimu, viena svarbiausių plaukų slinkimo priežasčių yra stresas. Organizmui patiriant intensyvesnį emocinį ar fizinį stresą, jis ima prioritetizuoti gyvybiškai svarbių organų apsaugojimą. Tuomet tai, kas svarbiausioms kūno funkcijoms palaikyti nėra būtina, ima silpnėti, šiuo atveju plaukai – slinkti.
„Jei mūsų organizmą paveikia didesnis stresas (nervinė įtampa, nemiga, problemos darbe), tuo pačiu ir fizinis stresas – koronavirusas, gripas, plaučių uždegimas, jeigu turime kokią nors operaciją, ryškesnį hormonų disbalansą – bet kokia tokia organizmo patiriama stresinė būsena centralizuoja kraujotaką. Tuomet organizmas bando išsaugoti gyvybiškai svarbius organus (širdį, kepenis, plaučius), o tai, kas yra periferijoje – mūsų oda, nagai, plaukai – gauna mažiau kraujo, automatiškai mažiau deguonies ir mažiau mitybinių medžiagų.
Dėl to didesnė plaukų dalis pereina į paskutinį savo gyvenimo ciklą, ir, praėjus maždaug porai mėnesių nuo stresinio veiksnio, jie gali pradėti gausiai kristi. Ir tai gali tęstis ganėtinai ilgai“ – plaukų slinkimo priežastis nupasakoja gydytojas T. Raudonis.
Kaip sau padėti slenkant plaukams
Jei žinoma, kad plaukų slinkimą sukelia stresas, reikėtų stengtis kuo labiau vengti tokios būsenos. Pašalinus stresinius veiksnius, padėtis turėtų normalizuotis, tačiau minėtina, kad, anot gydytojo, šiuos veiksnius atpažinti ne visuomet yra paprasta.
„Paprastai, jei stresas buvo ribotas ir baigėsi, praėjus dviems mėnesiams po to streso matysime gausesnį kritimą, bet įprastai jis [slinkimas] turi baigtis ir plaukai turi pradėti sugrįžti. Tačiau dažnesniu atveju ne visi pacientai gali nurodyti stresinį faktorių. Galbūt, pavyzdžiui, sustreikavo skydliaukė, sutriko mėnesinių ciklas, organizme pradėjo trūkti geležies. Žmogus nesupranta, kad organizmas patiria stresą ir ta problema tęsiasi ilgai. Jei mes to [stresinio] faktoriaus nepašaliname, tai ir bus nuolatinė problema“, – kalba T. Raudonis.
Visgi reikėtų nepamiršti, kad plaukų slinkimas – tai liga, kurią derėtų gydyti padedant gydytojui specialistui.
„Kai problema jus jau vargina bent keletą mėnesių, reikia kreiptis į gydytoją. Užsiimti savigyda praktiškai niekada nerekomenduojama“, – pataria specializuotas plaukų gydymo specialistas, gydytojas dermatologas-trichologas Tadas.
Psichologiniai sunkumai trichologo kabinete
Kaip teigia gydytojas Tadas Raudonis, normalu, kad slenkantys plaukai neretai atsiliepia emocinei būsenai bei pasitikėjimui savimi – tiek moterims, tiek vyrams.
„Tikrai būna moterų, kurios ima verkti, ašaroti. […] Per savaitę apsilanko bent kelios pacientės, kurioms šalia turi būti padėta nosinaičių. Tai [plaukai] yra labai jautri vieta, žmogus gali jaustis net sužlugdytas. Ir nereiškia, kad mes esame labai paviršutiniški ir akcentuojame tik grožį, bet tai [plaukai] yra labai svarbu. Ne tik moterims, bet ir vyrams. Pas mus ateina ir 14-16 metų berniukai, kuriems pradeda retėti plaukai, o tai labai svarbu – jei mes ankstyvame amžiuje pradėsime prevenciją, sūnus neatrodys taip, kaip tėvas 30-ies ar 40-ies ir nebus visai plikas.“
Kam pataria nešvaistyti pinigų
Tinklalaidės vedėjai S. Šveikauskaitei uždavus klausimą, ar susidūrus su šia problema gali padėti plačiai reklamuojami šampūnai nuo plaukų slinkimo, gydytojas užtikrintas – pernelyg pasitikėti tokiomis priemonėmis nereikėtų.
„Pabandykime įsivaizduoti: šampūnas yra priemonė, kurią užsitepame ant galvos odos minutei ar dviems. Tai kiek mes galime tikėtis, kad šampūnas pateks į mūsų odą per tą minutę, kol jį nuplausime ir kiek jis gali padaryti įtakos? Deja, įtaka yra beveik niekinė.
Pavyzdžiui, dabar itin populiarūs šampūnai su kofeinu. Kofeinas šiek tiek dirgina, stimuliuoja mūsų galvos odą ir paskatina kraujotaką, bet lygiai taip pat dirgins, jei kelias minutes pasišukuosime galvos odą. Bus lygiai tas pats“, – kalba gydytojas Tadas Raudonis.
Gydytojas atskleidė, kad didelių sumų skirti neverta ir kitoms plaukų slinkimą sustabdyti žadančiomis lengvai įsigyjamomis priemonėmis, tokioms kaip įvairūs papildai ar serumai.
„Tikrai ateina moterų, kurios yra išleidusios tūkstančius įvairiausiems serumiukams, šampūnams plaukams gydyti, papildams. […] Šios pacientės po to nustemba, kai išrašau joms vaistus už keturis eurus mėnesiui. Ir jie veikia šimtą kartų geriau“, – komentuoja plaukų ligų gydymu užsiimantis T. Raudonis.
Anot dermatologo-trichologo, žemas tokių priemonių, kaip maisto papildai plaukams, veiksmingumas susijęs su jų reglamentavimu, kuris nėra griežtas.
„Maisto papildai nėra taip griežtai reguliuojami kaip vaistai. Tai reiškia, kad maisto papildui patekti į rinką nereikia sudėtingų ir rimtų tyrimų, įrodančių to papildo efektyvumą“, – aiškina gydytojas.
Visą pokalbį su gydytoju dermatologu-trichologu žiūrėkite tinklalaidėje „Jeigu žinočiau“ su žinoma mama Sotera Šveikauskaite, kurią rasite „Youtube“ kanale „Gyvenimas šiaurėje“:
