Paraudusi oda, netikėtai atsiradęs bėrimas, skilinėjantys nagai, slenkantys plaukai ar ilgai negyjanti žaizdelė. Dažniausiai pajutę šiuos simptomus pirmiausia griebiamės kremo, keičiame kosmetiką arba tikimės, kad problema praeis savaime. Visgi kai kurie pokyčiai gali būti ženklas, kad priežasties verta ieškoti ne tik odoje.
Priežastis ne visada slypi odoje
Odos pokyčio priežastį ne visada galima nustatyti vien pagal tai, ką matome jos paviršiuje. Konsultacijos metu gydytojui svarbu ne tik tai, kur pokytis atsirado, kiek laiko išlieka, ar kartojasi, plinta arba keičiasi, bet ir žmogaus bendra sveikatos būklė bei kiti simptomai.
„Vilnelės klinikų” gydytojos dermatovenerologės Rugilės Mikalčiutės-Ramanauskienės teigimu, pas dermatovenerologą žmonės neretai ateina tikėdamiesi gana paprasto sprendimo – kremo, procedūros ar patarimo, kaip atsikratyti varginančio bėrimo ar darinio, tačiau kartais paaiškėja, kad vien odos problemos vertinimo nepakanka.
„Oda gali nemažai pasakyti apie tai, kas vyksta organizme. Kartais jos, plaukų ar nagų pokyčiai būna susiję su mikroelementų trūkumu, mityba, patiriamu stresu ar sutrikusiu miegu. Kitais atvejais jie gali lydėti ir tam tikras ligas, todėl konsultacijos metu svarbu vertinti ne vien tai, ką matome odos paviršiuje”, – teigia gydytoja dermatovenerologė.
Pasak R. Mikalčiutės-Ramanauskienės, praktikoje pasitaiko atvejų, kai dėl bėrimo atėjęs žmogus išgirsta klausimų, kurie iš pirmo žvilgsnio su oda gali atrodyti visai nesusiję. Pavyzdžiui, tam tikri odos pokyčiai gali būti susiję su autoimuninėmis ligomis, todėl gydytojas gali pasidomėti, ar pacientui nėra nustatyta skydliaukės ar kitų sveikatos sutrikimų.
Odos, plaukų ar nagų pokyčiai gali būti susiję ir su virškinamojo trakto, kraujo ar kraujagyslių ligomis. Kai kuriais atvejais jie pasirodo dar prieš atsirandant kitiems, aiškiau juntamiems, simptomams, todėl vertinamas ne vien konkretus bėrimas ar darinys, bet ir kiti požymiai, galintys padėti nustatyti jo priežastį.
Pokyčiai, kurių nereikėtų ignoruoti
Kai kurie odos pokyčiai iš pradžių atrodo pernelyg menki, kad dėl jų vertėtų sunerimti. Nedidelis darinys, paraudimas ar žaizdelė gali neskaudėti ir nesukelti jokio diskomforto, todėl neretai nusprendžiama atidėti vizitą pas gydytoją. Išties, svarbu ne tik tai, kaip pokytis atrodo šiandien, bet ir kaip jis keičiasi bėgant laikui.
„Kelias savaites ar net mėnesius negyjanti žaizda, didėjantis, besikeičiantis ar kraujuojantis odos darinys turėtų būti rimtas signalas kreiptis į gydytoją dermatovenerologą”, – atkreipia dėmesį R. Mikalčiutė-Ramanauskienė.
Bėrimo vieta svarbi diagnozei
Vertinant bėrimą svarbu ne vien tai, kaip jis atrodo. Gydytojui daug informacijos suteikia ir jo vieta, apimtis, trukmė bei pokyčiai laikui bėgant. Kai kurioms odos ar sisteminėms ligoms būdingas tam tikras bėrimų išsidėstymas, todėl jų vieta gali tapti svarbia diagnostine užuomina.
„Kai kurių odos ir sisteminių ligų diagnostikai bėrimo apimtis ir vieta yra labai svarbios, tačiau vertiname ir daugiau požymių – bėrimo pobūdį, trukmę, kaip jis atrodo odoje ir kaip keičiasi laikui bėgant. Vieno požymio diagnozei nepakanka”, – aiškina R. Mikalčiutė-Ramanauskienė.
Vis dėlto bėrimo vietos svarbos nereikėtų painioti su internete paplitusiais aiškinimais, esą spuogai ant kaktos, smakro ar skruostų išduoda konkretaus vidaus organo sutrikimą. Vadinamieji „veido žemėlapiai” skirtingas veido zonas sieja su atskirais organais, tačiau toks požiūris gerokai supaprastina tai, kaip odos pokyčiai vertinami medicinoje.
„Tokie „veido žemėlapiai” rimto mokslinio pagrindo neturi ir Vakarų medicinos dermatologijos praktikoje nėra įprastai naudojami. Odos pokyčių negalime vertinti pagal vieną vietą veide – svarbus visas bėrimo vaizdas ir kiti jį lydintys požymiai”, – pabrėžia gydytoja.
Vaikystės nudegimai gali atsiliepti vėliau
Apie prieš daugelį metų patirtą nudegimą saulėje žmogus gali būti seniai pamiršęs, tačiau oda jo poveikio nepamiršta. Dalis ultravioletinių spindulių sukeltų pokyčių išryškėja tik vėliau, todėl tai, ką matome šiandien, kartais susiję ir su vaikystėje ar jaunystėje patirtais nudegimais.
„Net vaikystėje patirti nudegimai išlieka odos atmintyje. Bėgant metams galime matyti negrįžtamus odos pokyčius, daugėjant gerybinių darinių, o kartu gali didėti ir piktybinių odos darinių rizika”, – teigia gydytoja dermatovenerologė.
Anot R. Mikalčiutės-Ramanauskienės, ilgalaikio ultravioletinių spindulių poveikio pasekmės vis dar dažnai nuvertinamos. Oda nebūtinai parausta ar skauda, tačiau tai nereiškia, kad intensyvus buvimas saulėje liko be pasekmių. Kai kurie pokyčiai tampa pastebimi tik su amžiumi, kai žmogus jų jau nebesieja su seniai patirtais nudegimais ar ankstesniu įpročiu intensyviai degintis.
Todėl svarbu prisiminti ne tik pastarųjų metų įpročius. Odos būklei įtakos gali turėti ir seniai patirti nudegimai, dažnas deginimasis ar ilgos valandos saulėje – jų palikti pėdsakai kartais išryškėja tik po daugelio metų.
