Lūpų priežiūra
Lūpos / Shutterstock

Žiemą nuolat džiūsta lūpos: kada neužtenka vien apsauginio balzamo

Vos atvėsta orai, lūpos pradeda sausėti, šerpetoti, o kartais net skausmingai skilinėti. Rankinėje nuolat nešiojatės lūpų balzamą, juo tepate lūpas kelis kartus per dieną, tačiau palengvėjimas trunka neilgai. Nors žiemą lūpų sausumas yra dažnas reiškinys, ne visada dėl jo kaltas tik šaltis ar sausas patalpų oras. Kartais nuolat skilinėjančios lūpos gali signalizuoti apie netinkamą priežiūrą, kontaktinį dermatitą, tam tikrų medžiagų trūkumą ar kitus sveikatos sutrikimus. Kaip suprasti, kada užtenka paprasto balzamo, o kada verta ieškoti gilesnės problemos priežasties?

Žiemą lūpų oda susiduria su nemažais iššūkiais. Lauke ją veikia šaltas oras ir vėjas, o patalpose – šildymo sumažinta santykinė oro drėgmė. Prie to prisideda įprotis dažniau kvėpuoti per burną, laižyti išsausėjusias lūpas ar naudoti kosmetikos priemones, kurios ne visada tinka jautriai odai. Dėl šių veiksnių lūpos gali prarasti drėgmę, tapti šiurkščios ir pradėti skilinėti.

Daugelis žmonių tokiais atvejais tiesiog dažniau naudoja lūpų balzamą. Kartais to visiškai pakanka, tačiau jei sausumas nuolat kartojasi, o lūpų būklė negerėja net naudojant kokybiškas apsaugines priemones, verta atkreipti dėmesį į papildomus simptomus.

Svarbu suprasti, kad lūpų sausumas nėra vien estetinė problema. Kai oda stipriai suskilinėja, gali atsirasti skausmas, kraujavimas, uždegimas, o pažeista apsauginė odos funkcija gali palengvinti infekcijų atsiradimą. Todėl užsitęsusių simptomų nereikėtų ignoruoti.

Kodėl lūpos žiemą sausėja labiau nei veido oda?

Lūpų oda savo sandara skiriasi nuo kitų veido sričių. Ji yra plonesnė, turi silpnesnį apsauginį barjerą, o matomoje rausvoje lūpų dalyje nėra įprastų riebalinių liaukų, kurios kitose odos vietose padeda palaikyti apsauginę lipidinę plėvelę. Dėl to lūpos yra jautresnės drėgmės netekimui ir aplinkos poveikiui.

Šaltuoju metų laiku ši problema tampa dar ryškesnė. Žema temperatūra, vėjas ir sausas oras gali padidinti lūpų paviršiaus dirginimą. Namuose ar biure veikiantis šildymas dažnai dar labiau sumažina oro drėgmę, todėl lūpos gali išsausėti net tada, kai didžiąją dienos dalį praleidžiate patalpose.

Be to, lūpos nuolat juda kalbant, valgant ir šypsantis. Jeigu jų paviršius jau suskilinėjęs, šie kasdieniai judesiai gali gilinti įtrūkimus ir sukelti skausmą. Kai kuriems žmonėms sausumas labiausiai pasireiškia lūpų viduryje, kitiems – kampučiuose arba aplink visą burną.

Nors žiemos sąlygos yra viena dažniausių priežasčių, svarbu nepamiršti, kad panašūs simptomai gali atsirasti ir dėl kitų veiksnių. Todėl jei lūpos nuolat sausėja nepriklausomai nuo oro sąlygų, verta įvertinti ne tik aplinką, bet ir kasdienius įpročius bei bendrą sveikatos būklę.

1. Lūpų laižymas – įprotis, kuris gali dar labiau pabloginti sausumą

Kai lūpos pradeda sausėti, natūraliai norisi jas sudrėkinti liežuviu. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad seilės turėtų suteikti drėgmės, tačiau iš tiesų toks įprotis dažnai tik pablogina situaciją. Seilėms išgaravus nuo lūpų paviršiaus, sausumo pojūtis gali sustiprėti, o nuolatinis drėkinimas seilėmis ir jų sudėtyje esančios medžiagos gali papildomai dirginti jautrią odą.

Ilgainiui gali susiformuoti užburtas ratas: lūpos džiūsta, žmogus jas laižo, trumpam pajunta palengvėjimą, tačiau vėliau sausumas sugrįžta dar stipresnis. Kai kuriais atvejais aplink burną atsiranda paraudimas, šerpetojimas ar sudirgusi odos juosta. Tokia būklė gali būti susijusi su vadinamuoju lūpų laižymo dermatitu.

Problema ta, kad daugelis žmonių šio įpročio net nepastebi. Lūpos laižomos automatiškai, ypač būnant lauke, jaučiant stresą ar susikaupus darbui. Todėl vien lūpų balzamo naudojimas ne visada padeda, jei dirginantis įprotis išlieka.

Norint nutraukti šį ciklą, verta sąmoningai stebėti, kada dažniausiai laižote lūpas, ir vietoj to naudoti paprastą bekvapį apsauginį tepalą. Ypač naudinga jį tepti prieš einant į lauką ir prieš miegą. Svarbu rinktis priemonę, kuri nesukelia papildomo perštėjimo ar dilgčiojimo.

Lūpos
Kmpzzz / Shutterstock

2. Ne kiekvienas lūpų balzamas iš tiesų padeda

Nors parduotuvėse galima rasti daugybę lūpų balzamų, ne visi jie vienodai tinkami jau sudirgusioms ar skilinėjančioms lūpoms. Kai kurios priemonės sukurtos pirmiausia dėl malonaus kvapo, skonio ar vėsinamojo efekto, tačiau jautriai odai tokie ingredientai gali būti nepageidaujami.

Ypatingą dėmesį verta atkreipti į mentolį, kamparą, kvapiąsias medžiagas ir kai kuriuos eterinius aliejus. Šie ingredientai tam tikriems žmonėms gali sukelti dirginimą arba kontaktinę alergiją. Jei užtepus balzamą lūpas pradeda dilgčioti, perštėti ar deginti, tai nebūtinai reiškia, kad priemonė veikia. Priešingai – toks pojūtis gali būti ženklas, kad produktas netinka.

Kai lūpos jau stipriai išsausėjusios, dažnai geriausia rinktis kuo paprastesnės sudėties priemonę. Pavyzdžiui, baltasis vazelinas gali padėti sumažinti vandens netekimą nuo lūpų paviršiaus ir apsaugoti pažeistą odą nuo papildomų išorinių dirgiklių. Kai kuriems žmonėms taip pat tinka bekvapiai balzamai su dimetikonu, mineraliniu aliejumi ar kitomis apsauginį sluoksnį sudarančiomis medžiagomis.

Svarbu suprasti, kad net ir natūraliais vadinami ingredientai nebūtinai yra geresni. Bičių vaškas, lanolinas, augaliniai ekstraktai ar eteriniai aliejai kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas. Todėl jei pastebite, kad nuo konkretaus produkto lūpos parausta, pradeda niežėti ar dar labiau sausėti, jo naudojimą geriau nutraukti.

Jeigu lūpų balzamą tenka tepti nuolat, tačiau jų būklė negerėja, verta ne tik ieškoti riebesnio produkto, bet ir peržiūrėti jau naudojamų priemonių sudėtį.

3. Skilinėjantys lūpų kampučiai gali rodyti kitą problemą

Ne visas lūpų sausumas yra vienodas. Jeigu labiausiai pažeidžiami lūpų kampučiai, juose atsiranda skausmingų įtrūkimų, paraudimas ar šašeliai, problema gali būti susijusi su kampiniu cheilitu – lūpų kampučių uždegimu.

Ši būklė gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Viena jų – nuolatinis lūpų kampučių drėkinimas seilėmis, kuris pažeidžia odą ir sudaro palankesnes sąlygas mikroorganizmams daugintis. Kai kuriais atvejais uždegimas susijęs su grybeliais, pavyzdžiui, Candida, arba bakterijomis. Tačiau kampinis cheilitas gali būti ir dirginimo, kontaktinės alergijos ar kitų sveikatos problemų pasekmė.

Kai kuriems žmonėms pasikartojantys lūpų kampučių įtrūkimai taip pat gali būti susiję su geležies, vitamino B12 ar tam tikrų kitų B grupės vitaminų trūkumu. Vis dėlto vien pagal šį simptomą nustatyti maistinių medžiagų trūkumo negalima.

Jei kampučiai nuolat skilinėja, skauda valgant ar kalbant, atsiranda šašų arba problema kartojasi nepaisant priežiūros, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą. Priklausomai nuo priežasties gali prireikti specifinio gydymo, pavyzdžiui, priešgrybelinių ar kitų gydytojo paskirtų preparatų.

Paprastas lūpų balzamas tokiu atveju gali sumažinti diskomfortą, tačiau ne visada pašalins tikrąją problemos priežastį.

4. Dantų pasta ir burnos priežiūros priemonės kartais dirgina lūpas

Kai lūpos nuolat sausėja, daugelis pirmiausia ieško problemos lūpų balzame arba oro sąlygose. Tačiau kartais dirginimą sukelia produktas, apie kurį net nepagalvojame – kasdien naudojama dantų pasta. Kai kurios dantų pastų sudedamosios dalys, pavyzdžiui, kvapiosios medžiagos, mėtų aromatai ar tam tikri putojimą skatinantys ingredientai, jautresniems žmonėms gali sukelti sudirgimą arba kontaktinį cheilitą.

Tokiu atveju lūpos gali ne tik sausėti, bet ir parausti, perštėti ar pleiskanoti. Kartais sudirgimas pastebimas ties lūpų kontūru, ypač burnos kampučiuose. Žmogus gali nuolat naudoti apsauginį balzamą, tačiau jei kasdien kontaktuoja su dirginančia medžiaga, problema išlieka.

Jeigu įtariate, kad lūpas dirgina dantų pasta, verta atkreipti dėmesį, ar simptomai sustiprėja po dantų valymo. Galima išbandyti švelnesnę, mažiau kvapiųjų medžiagų turinčią pastą, tačiau svarbu rinktis produktą su fluoridu, kad nenukentėtų dantų apsauga nuo ėduonies.

Jeigu sudirgimas kartojasi, dermatologas gali rekomenduoti alergijos tyrimus, kurie padėtų nustatyti konkrečią reakciją sukeliančią medžiagą. Tokiais atvejais vien apsauginio balzamo dažniausiai nepakanka – svarbiausia pašalinti dirginimo priežastį.

5. Nuolat sausėjančios lūpos gali būti susijusios su tam tikrų medžiagų trūkumu

Nors dažniausiai lūpos sausėja dėl aplinkos poveikio ar vietinio dirginimo, kai kuriais atvejais užsitęsę simptomai gali būti susiję su mitybos nepakankamumu. Ypač svarbūs geležis, vitaminas B12, folatai ir kai kurie kiti B grupės vitaminai, kurių trūkumas tam tikrais atvejais gali pasireikšti burnos gleivinės ir lūpų pokyčiais.

Pavyzdžiui, geležies trūkumas kartais siejamas su pasikartojančiu lūpų kampučių uždegimu, o vitamino B12 ar kitų B grupės vitaminų stoka gali prisidėti prie burnos gleivinės pakitimų. Tačiau svarbu suprasti, kad vien sausos lūpos nėra pakankamas pagrindas įtarti vitaminų ar geležies trūkumą. Tai nespecifinis simptomas, kurį dažniau paaiškina paprastesnės priežastys.

Jeigu kartu jaučiate neįprastą nuovargį, silpnumą, pastebite odos blyškumą, liežuvio pakitimus ar kitus sveikatos sutrikimus, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Atsižvelgdamas į simptomus ir sveikatos istoriją, gydytojas gali rekomenduoti bendrą kraujo tyrimą, feritino, vitamino B12 ar kitus tyrimus.

Svarbu nepradėti savarankiškai vartoti didelių vitaminų ar geležies dozių vien dėl suskeldėjusių lūpų. Papildai naudingi tada, kai jų reikia, o perteklinis vartojimas gali būti nereikalingas ar net žalingas.

6. Kai kurie vaistai gali stipriai sausinti lūpas

Dar viena priežastis, apie kurią verta pagalvoti, – vartojami vaistai. Kai kurie preparatai gali paveikti odos ir gleivinių drėgmę, todėl lūpų sausumas tampa vienu iš pastebimų šalutinių poveikių.

Ypač dažnai ši problema pasireiškia vartojant izotretinoiną – vaistą, skiriamą tam tikroms sunkioms aknės formoms gydyti. Jis veikia riebalinių liaukų veiklą, todėl lūpos gali tapti labai sausos, jautrios ir linkusios skilinėti. Tokiais atvejais paprasto balzamo gali nepakakti, todėl gydytojas dažnai rekomenduoja nuoseklią apsauginę lūpų priežiūrą.

Burnos sausumą gali sukelti ir kai kurie antihistamininiai, antidepresantai ar kiti vaistai. Jeigu dėl jų sumažėja seilių kiekis arba dažniau kvėpuojate per burną, lūpų būklė taip pat gali pablogėti.

Jei pastebėjote, kad lūpos pradėjo stipriai sausėti pradėjus vartoti naują vaistą, verta apie tai pasakyti gydytojui ar vaistininkui. Tačiau nereikėtų savavališkai nutraukti paskirto gydymo. Dažnai galima rasti būdų palengvinti simptomus nepakeičiant pagrindinio gydymo.

7. Kvėpavimas per burną gali būti nepastebima problema

Kartais lūpos labiausiai išsausėja naktį. Ryte jos būna įtemptos, šiurkščios, o kampučiuose gali atsirasti smulkių įtrūkimų. Viena galimų priežasčių – miego metu įprastas kvėpavimas per burną.

Taip gali nutikti dėl užgulusios nosies, alerginio rinito, nosies anatominių ypatumų ar kitų kvėpavimą apsunkinančių veiksnių. Kai oras nuolat juda pro atvirą burną, burnos gleivinė ir lūpos gali greičiau išsausėti. Jei miegamajame oras dar ir labai sausas, diskomfortas gali sustiprėti.

Tokiu atveju vien storesnis lūpų balzamo sluoksnis prieš miegą gali suteikti tik dalinį palengvėjimą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar rytais taip pat jaučiate burnos sausumą, ar dažnai knarkiate, ar atsibundate užgulusia nosimi.

Jei kvėpavimas per burną kartojasi, verta aptarti simptomus su gydytoju, ypač jei kartu pasireiškia garsus knarkimas, kvėpavimo pauzės miego metu ar stiprus dieninis mieguistumas.

8. Kodėl suskeldėjusių lūpų nereikėtų šveisti?

Kai lūpos pradeda pleiskanoti, dažnai norisi pašalinti negyvos odos daleles. Tam kartais naudojami cukraus šveitikliai, dantų šepetėliai ar specialūs lūpų šveitimo produktai. Tačiau jei lūpos jau sausos, jautrios arba suskilinėjusios, mechaninis šveitimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Šveičiant galima pažeisti dar neatsinaujinusią odą, pagilinti smulkius įtrūkimus ir sustiprinti uždegimą. Dėl to lūpos gali pradėti kraujuoti, perštėti ar gyti ilgiau. Net ir švelnus šveitiklis nėra geriausias pasirinkimas, kai apsauginis odos barjeras jau pažeistas.

Kur kas naudingiau reguliariai naudoti bekvapį apsauginį tepalą, kuris padeda suminkštinti išsausėjusį paviršių ir sumažinti drėgmės netekimą. Negyvos odos dalelės palaipsniui pasišalins savaime, kai lūpų būklė pagerės.

Jeigu lūpos stipriai pleiskanoja, atsiranda storų šašų arba nuolat kraujuoja, nereikėtų bandyti jų pašalinti jėga. Tokiu atveju svarbu nustatyti, kodėl oda neatsistato.

9. Ar geriant daugiau vandens lūpos taps mažiau sausos?

Viena dažniausių rekomendacijų išsausėjusioms lūpoms – gerti daugiau vandens. Pakankamas skysčių vartojimas iš tiesų svarbus normaliai organizmo veiklai, o dehidratacija gali prisidėti prie burnos ir lūpų sausumo. Tačiau ne kiekvienas žmogus, kurio lūpos skilinėja, yra dehidratuotas.

Jeigu organizmui skysčių pakanka, papildomai išgertas didelis vandens kiekis nebūtinai išspręs problemą, kurią sukelia šaltas oras, kontaktinė alergija ar pažeistas odos barjeras.

Todėl svarbu ne tik gerti pakankamai vandens, bet ir pasirūpinti išorine lūpų apsauga. Apsauginis tepalas padeda mažinti vandens praradimą nuo lūpų paviršiaus, o tinkamas patalpų drėgmės lygis gali sumažinti aplinkos sukeliamą sausumą.

Jeigu kartu su lūpų sausumu jaučiate stiprų troškulį, dažnai šlapinatės ar pastebite kitų neįprastų simptomų, verta kreiptis į gydytoją, nes tokie požymiai gali būti susiję su bendros sveikatos problemomis.

10. Kada sausos lūpos gali signalizuoti apie rimtesnį sveikatos sutrikimą?

Daugeliu atvejų suskeldėjusios lūpos nėra pavojingos ir tinkamai prižiūrimos palaipsniui atsistato. Tačiau yra simptomų, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį, nes jie gali rodyti ne vien įprastą žiemos sukeltą sausumą.

Jeigu lūpos nuolat paraudusios, patinusios, niežti ar degina, problema gali būti susijusi su kontaktiniu dermatitu. Jei atsiranda skausmingų pūslelių, šašelių ar opelių, reikėtų įvertinti ir infekcijos galimybę. Kai kurių infekcijų, pavyzdžiui, lūpų pūslelinės, gydymas skiriasi nuo paprastos sausos odos priežiūros.

Taip pat svarbu nepamiršti ilgalaikių, negyjančių lūpų pakitimų. Jeigu viena lūpos vieta nuolat pleiskanoja, atsiranda šiurkštus plotelis, opa ar kraujuojantis pažeidimas, kuris negyja, būtina gydytojo apžiūra. Ypač apatinėje lūpoje gali pasireikšti aktininis cheilitas – ilgalaikio ultravioletinių spindulių poveikio sukeltas ikivėžinis pakitimas.

Nors tokios būklės nėra dažniausia lūpų sausumo priežastis, svarbu jų nepainioti su įprastu šerpetojimu ir nemėginti ilgai gydyti vien kosmetikos priemonėmis.