Vieną dieną manęs paklausė: „Žinai Aivarą Vilutį? Pažiūrėk Facebook‘e, žiauriai juokingas!“ Pasidarė įdomu, kas jis toks, ką jis daro, suradau Aivarą Facebook‘e, pradėjau jį sekti, pažiūrėjau keletą jo vaizdo įrašų, ne kartą smagiai pasijuokiau, bet prisipažinsiu, kad mano mintyse kirbėjo ne pati geriausia nuomonė apie šį vaikiną…
Aš tiesiog nesupratau, kodėl jis taip daro, kam, koks viso to tikslas. Tačiau… Po šio interviu mano nuomonė dužo į šipulius.
Negaliu nesižavėti žmogumi, kuris gyvenime turi drąsos neapsimetinėti, o būti savimi ir tikėti, jog menas gali pakeisti pasaulį! Žinai, susitarkim. Jeigu dar nežinai Aivaro Vilučio, surask jį Facebook‘e, sau pasakyk, koks pirmasis įspūdis ir nuomonė susidarė apie šį vaikiną, tada skaityk interviu. Neabejoju, jog ne viena skaitytoja patirs panašų jausmą, kurį patyriau aš.
Aivarai, apibūdink save, koks esi žmogus?
Gyvenime aš truputį daugiau nei tiesiog juokingas žmogelis. Daug mąstau, svajoju, galvoju, būnu daug rimtesnis nei Facebook’e. Kita vertus, nauji pažįstami, nors kiek pabendravę su manimi, nustemba, kad aš toks draugiškas ir paprastas. Mėgstu labai ilgai kalbėtis su žmonėmis, dievinu naktis, o apie savo veiklą internete dažnai nutyliu.
Tiems, kurie dar tavęs nežino, papasakok, kokius vaizdo įrašus kuri ir ką jie praranda tavęs nesekdami Facebook‘e?
Facebook’e šiuo metu dažniausiai keldavau vaizdo įrašus, kuriuose versdavau populiariausias anglų kalbos dainas ir jas „įdainuodavau“ karaoke principu. Pabandžiau ir atvirkščiai, versti iš lietuvių į anglų kalbą. Beveik visuomet parenku įdomiausias žodžių reikšmes, tačiau reikia suprasti, kad viską darau improvizuodamas ir ekspromtu. Nerepetuoju ir nebandau išsiversti dainų prieš filmuodamas. Turiu susikūręs ir vieną personažą, kuris retkarčiais kuria dienoraščius arba pasisako apie visas kamuojančias problemas, dažnai yra nepatenkintas, tačiau viskas yra daroma juokų forma (šypsosi).
Kaip manai, kokią nuomonę apie tave turi tavo Facebook‘o sekėjai?
Mano sekėjų nuomonė apie mane tikrai nėra bloga. Bent jau didžiosios daugumos. Dažnai susilaukiu asmeninių žinučių, padėkos žodžių. Mano auditorija supranta, kad viskas nėra rimta, nes aš nei vertėjas, nei dainininkas, nei dar koks nors profesionalas (juokiasi). Be abejo, yra ir tų, kurie seka mane tik tam, kad bandytų sustabdyti mano veiklą, skleistų neapykantą, tačiau tokių žmonių aš niekuomet nesuprasiu.
Papasakok, kaip kilo mintis filmuoti vaizdo klipus ir juos kelti į Facebook‘ą?
Vaizdo klipus pradėjau kurti labai labai seniai. Atrodė, kad turiu ką pasakyti, tačiau tada niekas manęs neklausė, neturėjau sekėjų, nemokėjau savęs parodyti. Tačiau po truputį pradėjau galvoti, kad reikia kurti vaizdo įrašus aktualiomis temomis, būtent jie ir paplito. Taip atsirado pirmieji sekėjai. Nepaisant to, mane visuomet įkvėpė vieši žmonės, kurie turėdavo savitą mąstymą, įdomų gyvenimą ir daug gražių minčių, kurias būtų gera perduoti kitiems. Pamaniau, kad keldamas vaizdo įrašus ir aš po daug laiko sugebėsiu pasakyti žodžius, kurie padės žmonėms, nes mane tiesiog išgirs.
Kokios žmonių reakcijos sulaukei, kai įkėlei pirmąjį vaizdo įrašą? Ar reakcija buvo tokia, kokios tikėjaisi?
Tiksliai nepamenu. Tai buvo labai seniai, buvau daug jaunesnis. Pamenu, kad tas vaizdo įrašas buvo anglų kalba, pamatę jį lietuviai pradėjo iš manęs šaipytis, gavau savotišką smūgį, išsigandau visuomenės reakcijos ir ilgai nieko nedariau. Po kelių metų pabandžiau ir vėl, tačiau klipukai nelabai paplisdavo. Pirmoji daina, kuri buvo įkelta į Facebook’ą, paplito labai greitai ir žmonės mane nustebino.
Blogų komentarų buvo mažai, daug kas prašė naujų dainų. Tuomet supratau, kad jos (dainos) gali tapti MANO dalyku, nes idėja mano galvoje skambėjo genialiai. Pats maniau, kad pagaliau atradau kažką naujo ir įdomaus (šypsosi).
Kodėl pasirinkai būtent dainavimą? Ką manai apie savo balso duomenis?
Žmonės turi nebijoti daryti tai, kas jiems teikia malonumą. Nemeluosiu, kai aš vienas, nuolat dainuoju. Automobilyje irgi visuomet dainuoju. Bet mano balso duomenys… Tikrai ne plačiajai auditorijai (juokiasi).
Savo dainose aš net nevadinu to dainavimu, veikiau eilėraščių skaitymu, savotišku kalbėjimu. Niekuomet nesimokiau dainuoti, nemanau, kad turiu balsą. Dainininku tikriausiai gyvenime netapsiu, bet… To aš ir nesiekiu (juokiasi).
Ne paslaptis, kad komentatoriai dažnai nepagaili blogų žodžių ir kritikos, ar sulauki neigiamų komentarų? Kaip į juos reaguoji?
Į neargumentuotą kritiką aš nekreipiu dėmesio, išmokau atsirinkti. Į blogus komentarus reaguoju irgi paprastai – pamatau, nueinu į profilį, užblokuoju komentatorių. Tada žmonės, kuriems nepatinku, tiesiog nemato manęs. Juk taip daug geriau!
Turbūt ne vienas žmogus tiesiog neišdrįstų daryti tai, ką darai tu, iš kur pas tave tiek drąsos?
Visą savo veiklą internete laikau atsitiktinumu. Kažkas tiesiog paplito, aš patikau žmonėms ir tiek. Bet drąsos pas mane nėra labai daug. Labai ilgai buvau tiesiog pilka pelytė, kuri neturėjo nei daug draugų, nei į lauką dažnai eidavo.
Teatras padėjo įgauti šiek tiek pasitikėjimo savimi, tačiau tai, kas atrodo drąsu mano Facebook‘e „atėjo“, kai supratau, jog reikia žmonėms parodyti save tokį, koks esi, pačiais beprotiškiausias savo gyvenimo momentais. Viską, kas atrodo drąsu, tai tiesiog dalis manęs. Realybėje vis dar esu nedrąsus savo vidumi, tik išmokau dėl to labai nepanikuoti ir dažniau stengtis padaryti tai, kas kažkada atrodė neįmanoma.
Ar tau svarbu, ką mano apie tave kiti? Ar nebijai aplinkinių kritikos, o gal net ir patyčių?
Visuomet norisi, kad žmonės galvotų apie tave gerus dalykus. Bet jei esi viešas – taip nebus niekada. Nebijau kitų nuomonės, kiekvienas pasirenkame, ką žiūrėti. Vieni mėgsta juodą humorą, keiksmažodžius, nešvankius juokelius, tad aš šiems tikrai nepatiksiu. Pas mane viskas paprasčiau. Darau tai, kas patinka man, nesistengiu įsiteikti žmonėms. Nebijau kam nors nepatikti, nes bent jau žinau, kad neapsimetinėju ir neturiu, ką pakeisti.
Koks tikslas yra to, ką tu darai? Nori nusiųsti žmonėms kažkokią žinutę, ar tai noras tapti žinomam ir populiariam?
Populiarumas… Niekada to nenorėjau ir nesuprasiu to esmės. Viskas, ko aš siekiu, parodyti jaunimui, kad gyvenime nereikia pasiduoti. Darau dalykus, dėl kurių mokykloje iš manęs šaipėsi. Dainuoju taip, kaip per muzikos pamokas, kuomet, atsistojus prieš klasę, visi kikendavo ir apkalbinėdavo. Esu šiek tiek pakvaišusio personažo kūrėjas, keisto personažo. Parodau daug savo minusų. Filmuoju iš apačios, kartais parodydamas, kad mano nosis labai didelė, specialiai susivėlęs. Tada mane stebėdami žmonės mato, kad pradėjau patikti visuomenei. Tikiu, kad menas gali pakeisti pasaulį, o tai savotiška meno forma. Tikiu, kad aš padėsiu geriau pasijusti žmonėms, jei jiems ateis bloga diena. Tikiu, kad pažiūrėję į mane žmonės supras, kad būti savimi yra viskas gerai. Nereikia bijoti savęs parodyti – visi mes savotiškai nuostabūs.
Ar turi kokių nors kitų hobių? Gal ir apie juos tavo sekėjai pamatys ar išgirs jau greitai Facebook‘e?
Pradėsiu lankyti šokius. Visuomet svajojau šokti moderną ir pagaliau pasiryžau pradėti lankyti. Kita vertus, abejoju, ar tai greitai pamatys mano sekėjai. Bet neabejoju tuo, kad sekėjai kada nors galės atvykti į mano „koncertą“ ir skaniai pasijuokti. Turiu daug planų, bet viskas ateis su laiku.
Akivaizdu, kad esi linksmų plaučių žmogus, išduok paslaptį, iš kur tiek pozityvumo?
Pozityvumas yra kiekviename iš mūsų. Gyvenime aš patiriu ir blogų emocijų, prisikaupia daug dalykų, tačiau visą blogą energiją stengiuosi pakeisti savo juoku, savo geromis emocijomis. Keista, bet jei rimtai, tai aš dažnai atrodau daug pozityvesnis nei iš tiesų esu.
Ką dabar norėtum pasakyti visiems savo Facebook‘o sekėjams?
Jau tikriausiai kelis kartus minėjau, kad reikia būti savimi. Ir reikia būti. Kalbėkitės su žmonėmis per naktis vietoj miego, stebėkit krentančias rugpjūčio žvaigždes, daug mąstykit, galvokit, svajokit ir siekit. Sakykite geriems žmonėms gerus žodžius, niekuomet nepasiduokit tiems, kurie bando jus pargriauti. Nesigailėkite savo veiksmų, kuriuos padarėte būdami savimi (šypsosi). Linkiu gyventi!
