Grupės „N.E.O.“ įkūrėjas bei narys Raigardas Tautkus nuo keturiolikos metų rašė dainas, kurios net prieš dešimtmetį buvo tapę hitais, dabar jis yra ne tik „N.E.O.“ dainų autorius, tačiau ir garsenybių prodiuseris.
Jis talkino mažajai Eglei Jurgaitytei, ruošiantis į „Euroviziją“, sulaukė galybės pasiūlymų dalyvauti televizijos projektuose: „Žvaigždžių duetai“ taip pat šokių projektuose. Deja, atlikėjas pasiūlymus atmesdavo, tikriausiai jo planuose jau anksčiau buvo numatytas dalyvavimas grandioziniame šou „Chorų karai“.
Žinomas prodiuseris mielai atsakė į DELFI gatvės klausimus ne tik apie naująjį projektą, bet ir apie muziką, savo laisvalaikį, pomėgius bei paauglystę.
DELFI gatvė: kaip susidomėjai muzika?
Raigardas: man nebuvo, kur dėtis. Vaikystėje žaidžiau po skambančiu rojaliu. Iš esmės užaugau klavišų dėžėje. Tėvai veždavosi į koncertus, mano auklės buvo garso operatoriai ir kiti scenos darbuotojai. O miegodavau aš tiesiog klavišų dėžėje. Kai aplinkui tiek muzikos, nesunku ją pamilti (šypsosi).
DELFI gatvė: kodėl nusprendei tapti dainininku?
Raigardas: iš tiesų, aš niekada neplanavau tapti dainininku. Bet laikui bėgant, sukūriau daug dainų ir lengviausia buvo jų idėją įgyvendinti, atliekant jas pačiam. Taip ir pradėjau, netikėtai ir neplanuotai, nes net vokalo studijų niekada jokių nelankiau.
DELFI gatvė: su kokiais sunkumais susidūrei karjeros pradžioje?
Raigardas: turiu pripažinti, kad nebuvo tų sunkumų. Vieną pirmųjų dainų sukūriau Norvegijoje. Greitai grįžau, su kompanija ją įrašėme, o nespėjus pakilti lėktuvui gavau žinutę, jog ją jau groja radijo stotis.
Grįžus po kelių savaičių į Lietuvą sužinojau, jog ji topų viršūnėse, o mus jau kviečia koncertuoti. Net grupės pavadinimo negalvojom. Man tai buvo naujas patyrimas ir nauja veikla, tai ir pavadinau „New Electronic Opus“, sutrumpinus gavosi „N.E.O.“
DELFI gatvė: ar lengva yra tau dirbti su kitais grupės nariais?
Raigardas: deja. Visi – labai skirtingi, žinoma skamba kaip privalumas, bet apjungti juos vienam, o jei dar ir sunkiam tikslui, – sudėtinga.
DELFI gatvė: dėl ko dažniausiai pykstatės?
Raigardas: dažniausiai kyla ginčai dėl tinginystės, pesimizmo ir neretai požiūrio skirtumų.
DELFI gatvė: muzikos pasaulyje esi daug metų. Kaip jis pasikeitė per tuos metus?
Raigardas: muzika niekur nepabėgo, o jos pateikimas stipriai pasikeitė. Padidėjo ir jos pasiūla. Manau, jog šis komunikacijos amžius atskleidė daug naujų talentų, būtų gerai, jei nereiktų jų visų išklausyti, noriu pasakyti, jog ,ieškant įdomaus sau, turi prasiirti per marias š… . Matyt, bus taip visada, nes visi nori būti žinomi, o smulkmeniškai krapštytis – tingi.
DELFI gatvė: kaip vertini muzikinius realybės šou, televizijos projektus?
Raigardas: įvairiai: viena vertus, gerai, nes visoms šalims anksčiau ar vėliau reiks tai išgyventi ir apsiprasti su televizijos verslu, o blogai – tai, kad esame labai maža rinka, norint įgyvendinti tokius projektus kokybiškai.
DELFI gatvė: šiandien tik keli realybės šou dalyviai – populiarūs atlikėjai. Kaip manai, kodėl tik „vienetai“ tampa populiariais?
Raigardas: tokias taisykles sukuriame mes visi. Kaip ir sporte – laimėtojas – vienas, nes norime daugiau intrigos. Tai, štai jums ir atomazga.
DELFI gatvė: ko reikia žmogui, kad jis taptų populiaru dainininku?
Raigardas: aš – ne „šamanas“, bet jis nepradėtų, jei neturėtų talento, sumanumo, nemėgtų darbo.
DELFI gatvė: pats buvai daug metų kviečiamas dalyvauti televizijos projektuose. Dėl kokių priežasčių nesutikdavai televizijos projektuose dalyvauti?
Raigardas: jie nebuvo man skirti (šypsosi).
DELFI gatvė: bet sutikai dalyvauti televizijos projekte „Chorų karai“. Kodėl?
Raigardas: manau, atėjo laikas, priverstinai keisti aplinką. Muzikinę, žinoma. Man bus įdomu dirbti su muzikalių žmonių komanda ir realizuoti savo fantaziją. Nemažai kūriau, prodiusavau ir toliau kursiu, tiesiog gilinsiuosi į kitokio žanro specifiką.
DELFI gatvė: Kaune atranka jau įvyko. Kokie žmonės susirinko į atranką?
Raigardas: kadangi atranka buvo vieša, tai susirinko įvairi publika: nuo skanduojančių „Žalgiris“, iki labai muzikalių, talentingų atlikėjų. Džiaugiuosi, kad norinčiųjų buvo apstu.
DELFI gatvė: pagal kokius kriterijus atrinkai pretendentus į savo chorą?
Raigardas: talentas, vokalas, išvaizda, įvairios žmogaus savybės, dirbant ir siekiant tikslų kartu.
DELFI gatvė: ar lengva buvo išrinkti dalyvius?
Raigardas: lengva nebuvo. Bet pasikartosiu, jog džiaugiausi dalyvių norais.
DELFI gatvė: ko tikiesi iš šio projekto?
Raigardas: aš tikiu, kad šiandien gimsta naujas gražus ir itin talentingas choras ir ne tik Lietuvos mastu. Manau, mes dar parodysim savo programą ir svetur. O šiaip aš niekada iš nieko nesitikiu nieko. Viską darau, kad pačiam būtų daug malonumo ir džiaugsmo. Taip ir dabar „pakaifuosim“ su gera kompanija.
DELFI gatvė: koks buvai paauglystėje?
Raigardas: tėvams – tai rakštis, sesei taip pat, bet čia vaikystėje. O šiaip aš nuo dvylikos metų sėdėjau studijoje, tai per daug nieko „neužknisdavau“.
DELFI gatvė: kokios muzikos klausydavai paauglystėje?
Raigardas: užsienio hitai buvo klausomiausi. Lietuviškus pats dariau nuo keturiolikos.
DELFI gatvė: kokius pomėgius turėjai tuomet?
Raigardas: aš nei tada, nei dabar be muzikos beveik neturėjau nieko. Jaunesnis tik daugiau sportavau, kai praleisdavau pamokas, mokytojos žinojo, kur manęs ieškoti. Buvo nesunku nuspėti krepšinio aikštelė arba studija (juokiasi).
DELFI gatvė: kaip leidi laisvalaikį?
Raigardas: jo daug nėra, jame daug muzikos. Mėgstu keliones po didmiesčius, o dar labiau jų viešbučius su geru vaizdu ir stiklu. Pamušinėju teniso kamuolį, žaidžiu krepšinį, žiemą, kai prisninga mėgstu karštą kubilą. O, kai to laisvalaikio vos valanda per kelias paras, tiesiog namie palei langą įsitaisau ir spoksau į miestą.
DELFI gatvė: kada paskutinį kartą buvai kine?
Raigardas: oi, tikrai labai senai, ir tai nesėkmingai. Kažkaip nei vienas pavadinimas nieko nesakė, tai kažkokį pasirinkome ir papuolėme į košmarą, sakyčiau gerokai „tuštoką“ komediją. Bet šiaip neseniai gerą kolegos atvežė. Nesu matęs geresnės komedijos, nei „Norėčiau būti gangsteriu“.
