KLAUSIMAS: esu 23 metų studentė, iki šiol draugų vaikinų esu turėjusi, tačiau nei su vienu neturėjau intymių santykių. Glamonės, bučiniai – jie buvo, bet nesimylėjome ir iki šiol esu nekalta.
Priežastis paprasta – nejaučiau to, ką, mano manymu, turėčiau jausti, kad vaikinui atsiduočiau. Tikriausiai nemylėjau. (O pamilti bandžiau)… Tačiau dabar lyg ir atsirado tas vaikinas, su kuriuo kol kas viskas vyksta taip, kaip norisi…
Manau, jis ir bus tas, mano pirmasis. Bėda ta, kad jam beveik 27 metai. Apie seksualinius praeities santykius, aišku, nekalbėjome, draugaujame kiek daugiau nei mėnesį, bet gali būti, jog neilgai trukus viskas pakryps artimesnių santykių link.
Aš neįsivaizduoju, ką reikės daryti. Pasisakyti, kad esu nekalta, prieš viską ir sukelti jam tokį nustebimą, jog galbūt jo pasididžiavimas sunerims ne mažiau nei aš ir norimo rezultato nepasieksime?
Tiesiog nedrįstu. Ar elgtis, lyg tai nebūtų pirmas kartas, kažką vaidinti? Nors esu beveik įsitikinusi, kad nepatyrusi mergina greitai atpažįstama, jau nekalbant apie galimą kraujo pasirodymą.
ATSAKYMAS kai jaunas žmogus savo viduje rengiasi peržengti ribą tarp nekaltybės ir intymaus gyvenimo pradžios, jis būna kankinamas pagrindinio klausimo – ar aš toks/tokia, koks/kokia esu, patiksiu mylimam žmogui.
Visai neseniai buvo parašiusi mergina, kuri išgyveno, kad yra praradusi nekaltybę ir buvo susirūpinusi, ar jai pavyks susirasti mylimą draugą, kuris ją priims tokią, kokia ji yra.
Iš esmės labai daug kas priklauso nuo vertybių, elgesio normų ir asmeninių įsitikinimų. Tu manai, kad būti patyrusia šioje srityje yra didesnė vertybė, negu skaistumas. Tu bijai būti demaskuota, tartum sakytum, kad esi netinkama partnerė, bloga mylimoji, jeigu neturi intymių santykių patirties, būdama savo amžiaus.
Džiaukis, kad mokėjai ir žinojai, kaip atskirti, jog meilė dar nebuvo tavęs aplankiusi. Ir toliau pasikliauk savo intuicija. Visiškai nereikia specialiai treniruotis ar „išmanyti techninę reikalo pusę“. Užteks ir tų žinių, kurias jau dabar turi. Tiesiog priėmusi sprendimą, pasitikėk savimi, nors ir labai baisu.
Daugelyje kultūrų nekaltybė yra vertinama kaip ypatinga moters būsena ir neįkainojama dovana vyrui. Moderniame pasaulyje nekaltybė tapo užmaskuota, slepiama vertybe. Jaunimas išoriškai stengiasi parodyti, kad turi intymaus gyvenimo patirtį ir kartais didžiuojasi partnerių skaičiumi.
Mes gyvename vartojimo laikais, todėl net ir seksas yra prekė. Tarytum suvartojus daugiau hamburgerių, tampi vertingesnis ir geidžiamesnis. Bet kalbant apie vaikiną, atsakyk sau į klausimą, ar tu nori tokio hamburgerio, kurį apgraužė ne viena mergina iki tavęs. Ar įsivaizduoji, kad esi skanesnė, jeigu pati esi su įplėšta pakuotė.
Aš pasakiau stipriau, nes nelabai noriu vartoti romantiškas formuluotes gana neromantiškais laikais.
Patikėk, po drąsa ir patyrusios kauke slepiasi jautri ir išsigandusi siela. Kaip viskas bus? Ką aš turiu daryti? Kaip man suprasti jo veiksmus? Žmogiški klausimai apie pačią paslaptingiausią gyvenimo sritį – meilės ir aistros lydinį.
Tu jaudiniesi dėl vaikino reakcijos ir erekcijos, bandai nuspėti, kaip jam seksis. Tu netgi išreiškei susirūpinimą, kad jis bus nepajėgus atlikti lytinio akto. Čia jau aš esu susirūpinusi dėl tavęs. Kas tave skatina galvoti, kaip jam pavyks? Tai jau paties vaikino rūpestis. Neturėtum išgyventi už abu, nes dėl jo savijautos ir pajėgumo tu gali įnešti tik savo dalį, tik savo jausmus, savo nuoširdų kontaktą.
Jeigu klausi savęs ir mūsų, kaip elgtis – slėpti ar atskleisti, kad jis tavo pirmasis vaikinas, gal gali su juo pačiu pasikalbėti apie tai. Žinau, žinau, tai – jautrus klausimas. Tikiuosi, kad abipusis jausmas jus veda ne tik prie fizinio intymumo, bet ir prie dvasinio artumo, dėl kurio ir gyvuoja meilė.