Dešimtmetė atlikėja Eglė pernai dalyvavo konkurse „Vaikų Eurovizija“, kurioje atliko linksmą dainą „Laiminga diena“, tuo metu Lietuvoje ją atmintinai mokėjo ir maži, ir dideli. Gaila, bet šiais metais tarptautiniame vaikų muzikos konkurse Lietuvos atstovas nedalyvavo, dėl sunkmečio.
Eglė DELFI gatvei išsakė savo nuomonę, apie tai, kodėl Lietuva turėjo dalyvauti konkurse „Vaikų Eurovizija“. Taip pat papasakojo, kaip pasikeitė jos gyvenimas po konkurso.
Pasirodo, netrukus dainininkę išvysime naujame televizijos projekte „Chorų karai“, kuriame ji turės savo chorą bei varžysis su žinomų atlikėjų: Mios, Edmundo Seilio, Irenos Starošaitės chorais.
DELFI gatvė: kaip pasikeitė tavo gyvenimas po konkurso „Vaikų Eurovizija“?
Eglė: iš tikro viskas apsivertė aukštyn kojomis. Aišku, aš tebelankau mokyklą, lankau ir muzikos mokyklą, ir žaidžiu su draugais, bet visa kita pasikeitė. Aš turiu savo koncertinę programą kaip suaugę atlikėjai.
Aš turiu daug koncertų. Tikrai esu labai laiminga, nes manęs visoje Lietuvoje laukia gausybės vaikų. Be to aš dar turiu dvi meškas, grupę šokėjų, savo choreografą ir prodiuserį. Prieš metus aš apie tai net nesvajojau. Aš labai labai laiminga.
DELFI gatvė: neseniai vyko „Vaikų Eurovizija“, kurioje Lietuva nedalyvavo. Kaip vertini šią situaciją?
Eglė: man buvo labai liūdna, kad konkurse neišvydau Lietuvos pasirodymo. Aš žinau, kad tai labai brangu ir dabar krizė, bet vis tiek buvo liūdna. Tikiu, kad mes turime talentų, kurie gali garsinti šalį.
Nes, kai mes išvykome iš Kipro, mūsų delegaciją pasitiko minia gerbėjų, jie pamilo ne tik mano dainą, bet ir Lietuvą. Todėl aš ir nuliūdau, nes visi pamiršo, kad vaikai taip pat gali garsinti savo šalį.
DELFI gatvė: ar pati stebėjai šį konkursą?
Eglė: taip, stebėjau, bet per užsienio televiziją. Buvo smagu, nes „Green room‘e“ dalyvius kalbino berniukas, su kuriuo susipažinau tame pačiame konkurse. Buvo daug gražiai dainuojančių vaikų ir labai gražus renginys.
DELFI gatvė: kaip manai, kodėl reikalingas šis konkursas?
Eglė: vaikai irgi nori užlipti į didelę sceną, o jei jie neturi garsių ir gabių prodiuserių, dažniausiai dideli tarptautiniai konkursai – vienintelis jų šansas padainuoti visiems. Be to ir dar daugiau žmonių išgirsta apie tavo šalį.
DELFI gatvė: netrukus dalyvausi naujame televizijos projekte „Chorų karai“. Kodėl panorai televizijos projekte sudalyvauti?
Eglė: aš labai daug kartų dainavau visokiuose konkursuose ir visą laiką dainavau viena. Bet man atrodo, kad kartu yra daug smagiau ir dar labai gražu. Aš labai noriu dainuoti su choru, kurį galėsiu ir pati suburti. Man čia kaip Kalėdų stebuklas.
DELFI gatvė: televizijos projekte dalyvaus suaugę žinomi atlikėjai, kurie vadovaus savo chorams. Ar nebus sunku tavo chorui nugalėti konkurentus?
Eglė: tikrai bus sunku, bet aš visai nebijau. Man padės, mano prodiuseris RaigardasTautkus, nors jis ir pats subūrė savo chorą, bet jis kažkoks iš kosmoso nukritęs genijus, jis viską spėja ir beveik niekada nemiega.
Tai manau, kad mes būsime irgi labai geras choras. Ir dar, mano chorui vadovaus Kristina Žaldokaitė, „Gospel“ choro vadovė. Ar dar aš galiu apie ką nors svajoti, ji gi tokį gražų chorą subūrė, tai galvoju, subursim ir antrą (juokiasi).
DELFI gatvė: ar prisimeni savo pirmąjį koncertą?
Eglė: taip, prisiminsiu visada. Dar likus dienai iki jo, sėdėjau pusę nakties pas Raigardą studijoje ir jis kūrė man dainą, o aš, važiuojant į koncertą, mokiausi tekstą. Bijojau, kaip pasiseks, bet buvo labai gera. Manęs laukė didelė scena, minia žmonių. Prašė pakartoti kelias dainas. Buvau tokia laiminga.
DELFI gatvė: ar prieš kiekvieną koncertą labai jaudiniesi?
Eglė: ne, šiaip aš niekada nesijaudinu, tik tą kartą, kai dainą reikėjo išmokti per kelias valandas. Man net „Eurovizijoje“ sakė, kad man pasisekė, kad aš dainavau labai gražią dainą ir, kad visai nesijaudinau ir nesudrebėjo nei „kinkos“, nei balsas. Ir mamytė su tėveliu vis klausia: „Eglut, ar nebaisu?“, jie net ne visada tiki, kad man tikrai visai nebaisu.
DELFI gatvė: gal gali papasakoti apie juokingus ir linksmus dalykus, kurie tau atsitinka per koncertus?
Eglė: kaip čia pasakius, dažniausiai man nieko nenutinka, nes su manimi į koncertus važiuoja visa komanda ir jie viską labai prižiūri. Bet buvo kartą, kai meška ELA sulaužė mikrofono stovą ir pati vos nenusisuko sprando ir griūdama vos manęs nepargriovė.
Dar vieną kartą pakviečiau per žaidimą kelis vaikus į sceną, tai jų subėgo tiek, kad man nebuvo vietos ir dainavau, kažkur beveik užkulisiuose. Dar kartą iš paskutinių koncertų, kai buvo gripo epidemija, atėjo labai daug vaikų.
Aš išėjau dainuoti, tokią rimtą dainą ir vos sugebėjau sulaikyti juoką. Buvo taip linksma, visa salė sėdėjo su tom žaliom kaukėm. Aišku, po koncerto jie galėjo pasijuokti ir iš manęs, aš parašus dalinau su tokia pat ir stovėjome visi žali. Tai dar juokėmės, atėjo pas Eglę Eglės fanai ir visi žali linksmai praleidome laiką.
DELFI gatvė: scenoje visada esi linksma, energinga. Iš kur semiesi energijos?
Eglė: ai, nežinau, aš kažkaip tokia kasdien. Kažkaip turiu daug jėgų, gal, kad smagu gyventi. Dainuoju sau, turiu daug draugų, mylimų gyvūnėlių.
DELFI gatvė: ar buvo dienų, kai nenorėjai koncertuoti, lipai liūdna į sceną?
Eglė: ne, tikrai niekada. Bet buvo liūdna, kai kartą ryte atsikėliau su 40 laipsnių temperatūros, o po pietų turėjo būti koncertas, jį teko atšaukti, o man buvo „žiauriai“ liūdna.
DELFI gatvė: ar daug gauni dovanų iš gerbėjų po koncerto?
Eglė: taip, gaunu labai daug žaislų ir gėlių. Jau visi namai pilni. Be to man dažnai ir nuotraukas atsiunčia, kur mes būname kartu nusifotografavę. Aš labai džiaugiuosi ir pati per koncertus dovanoju visokių dovanėlių, kalendoriukų, lankstinukų.
DELFI gatvė: kur dedi visas dovanas?
Eglė: iš pradžių laikiau pas save, dabar jau netelpa kambarį, tai dedu pas tėvelį darbo kambary. Gėles tai merkiame svetainėje. Vieną kartą po koncerto važiavau pas senelį ant kapo ir visas gėles palikau jam, kad ir jis pasidžiaugtų.
DELFI gatvė: ar daug nori paauglių su tavimi pabendrauti po koncerto?
Eglė: tikrai labai daug. Būdavo, kad reikėdavo važiuoti į kitą koncertą ir nelikdavo daug laiko pabendrauti. Tai dabar jau darome koncertus su didelėm pertraukom, kad kokią valandą pasirašinėti ir bendrauti galėčiau, nes vis tiek manęs nepaleidžia.
DELFI gatvė: ar tau toks dėmesys yra malonus?
Eglė: ai, visaip būna, kartais berniukai paerzina, bet su mergaitėmis, tai visada labai linksma.
DELFI gatvė: ar dažnai repetuoji?
Eglė: labai dažnai, nes kaip ir visi vaikai turiu dar daug ko išmokti. Ir dar daugiau repetuosiu ir labai norėčiau lankyti vokalo pamokas pas Rūtą Ščiogolevaitę, ji labai gražiai dainuoja (šypsosi).
DELFI gatvė: ar repeticijos, koncertai netrukdo mokslams?
Eglė: netrukdo, nes man patinka mokytis ir, kai tik turiu laiko, visada iškart paruošiu visas pamokas. Neseniai buvo mokykloje karantinas, tai dvi savaites nieko neveikiau ir taip pasiilgau mokyklos, ir draugų.
DELFI gatvė: kurie mokymo dalykai tau patinka?
Eglė: muzika patinka labiausiai. Dar domiuosi astronomija. Jau tėveliams pasakiau, kad jei nepasisektų muzikinė karjera, norėčiau būti astronautė.
DELFI gatvė: o kurios pamokos nemėgsti?
Eglė: istorijos, taip pat nelabai man patinka solfedis, kažkaip ten viskas labai sudėtinga.
DELFI gatvė: ar lankai būrelius?
Eglė: lankau lauko tenisą, dar norėčiau lankyti šokius, bet neliko laiko.
DELFI gatvė: ar dar atrandi laiko pažaisti su lėlėmis?
Eglė: šiaip jau ir mano draugės nelabai su lėlėmis žaidžia, mes gi didelės mergaitės (juokiasi). Mes labiau mėgstame visokius kompiuterinius žaidimus, dar darome teminius vakarėlius.
DELFI gatvė: ar lauki Kalėdų?
Eglė: labai lauki, mus aplanko daug draugų ir kokią savaitę būna tiek daug pramogų, ir broliai grįžta dažniau namo.
DELFI gatvė: ko tikiesi gauti dovanų?
Eglė: nežinau, labai norėjau telefono naujo, bet susitaupiau ir pati nusipirkau. Šiaip tai visko noriu, gal kur pakeliauti su šeima. Gal tokios kėdės kaip pas tėvelį darbo kabinete, bet mano dar gera. Ir dar norėčiau papūgos Žako, bet tėvelis sako, kad visi išprotėsim, nes jos labai daug šneka. Tikiuosi gauti keturias dalis knygų iš serijos „Saulėlydis“. Linkiu visiems linksmų Kalėdų ir kuo daugiau dovanų.
