Atsidaręs „Facebook“, gaunu pakvietimą prisijungti prie „Nemokamų renginių“ gerbėjų. Spusteliu „join“. Ką gi, aš jau 19142-asis. Siaučiant krizei viskas, kas paženklinta žodžiu „nemokama“ tampa „ant bangos“. Pabandysiu dalį to „visko“ apžvelgti.
Muzikantams geriausias atlygis – dėmesys
Nemokami renginiai yra paplitęs reiškinys muzikos pasaulyje. Neretai jie – didelio masto ir aukštos kokybės pvz. Jurgos Šeduikytės pasirodymas Šv. Jonų bažnyčioje Konstitucijos dienos proga (beje, surengtas teisės studentų) ar lapkritį į religinę muziką kitaip pažvelgti kvietęs „Vilniaus Gospel festivalis“.
Būtina atkreipti dėmesį ir į jaunas, pirmuosius nedrąsius pasirodymus rengiančias grupes – plojimai po dainų ir paskatinantis žodis po koncerto jiems bus didžiausias atlygis ir įkvėpimas.
Taip savo karjerą pradėjo Alina Orlova, „Flamingo“, „Liūdni slibinai“ ir dešimtys kitų, dabar nemažą populiarumą įgavusių kolektyvų. Reikia tik sekti muzikos naujienas ir nepaleisti iš akiračio potencialių talentų.
Lankymasis jų koncertuose – ir pramoga, ir savotiška misija, palaikant jaunus šalies muzikantus. Tiesa, naujokai dažnai turi problemų su informacijos apie save ir savo pasirodymus sklaida, tačiau informaciniuose portaluose galima gauti informacijos apie kol kas nemokamai grojančias „šviežienas“.
Kalbant apie užsienio muzikantus, džiugina tai, kad yra kolektyvų, atvykstančių į Lietuvą ne užsidirbti, o pabuti šioje, jiems egzotiškoje, valstybėje. Būtent dėl to mūsų publika, neišleisdama nei cento, galėjo išvysti kanadiečius „DarkBlueWorld“, italus „Bad Love Experience“ ar suomes „Pintandwefall“.
Sekant „Bix“, „Artistų“, „Roxy“ ir kitų „gyvų“ pasirodymyų nevengiančių klubų tvarkaraščius, panašių koncertų galima atrasti pakankamai dažnai. Tiesa, greičiausiai grupių pavadinimai iš pradžių Jums nesakys nieko, tačiau užteks pasiklausyti būsimų svečių „MySpace“ erdvėje – 4 iš 5 atvejų tai bus aukšto lygio muzika. Grupė nesileistų į kelionę į svečia šalį, jei neturėtų ko parodyti.
Liverpulis Lietuvoje
Tęsiant nemokamos muzikos temą, dėmesio vertas „Liverpool“ reiškinys. „Liverpuliečių“ bendruomenė, kurią sudaro ne britai, bet lietuviai, neabejingi britiškam rokenrolui, bent kartą per mėnesį viename iš sostinės (kartais ir Kauno, Šiaulių, Klaipėdos) klubų surengia diskoteką, kurioje tradicinę elektroninę šokių muziką keičia „U2“, „Oasis“ ar „The Beatles“ akordai.
Gyvuodami pustrečių metų „Liverpool“ užsirekomendavo taip, jog į vakarėlius susirenka tiek žmonių, kad ankšta darosi visose trijose „Havana Social Club“ (vienas didžiausių Vilniaus klubų) salėse.
Tokios sėkmės priežastis – „Liverpool“ diskotekos yra nemokamos. „Su daugeliu klubų ir barų pavyksta susitarti dėl patalpų, jei tik pažadi gerą apyvartą. Kai susirenka tiek žmonių, dėl apyvartos jaudintis nereikia“, – interviu portalui „Ore.lt“ yra teigęs vienas iš „Liverpool“ idėjos autorių Laurynas Zibolis.
Norėdami pasilinksminti, skambant roko muzikai ir nesiekdami iš to pralobti „liverpuliečiai“ tapo nors ir nedideliu, bet fenomenaliu reiškiniu šalies alternatyvios muzikos scenoje. Informacija apie būsimus vakarėlius ir galimybė susipažinti su „Liverpool“ nariais – www.liverpool.lt.
Muzikai nutilus – metas mokytis
Ne visi nemokami renginiai yra pramoginio pobūdžio – yra entuziastų, kurie savo laiką ir energiją skiria švietimo veiklai, nors už tai gauna tik moralinį atlygį. Vieni tokių – Laisvojo universiteto (LUNI) organizatoriai.
LUNI iniciatyva – paskaitų-diskusijų rengimas, kur keliami viešojoje erdvėje dažnai užmiršti klausimai. LUNI paskaitų temos varijuoja nuo socialinės diskriminacijos iki vinilinių plokštelių vaidmens XXI a. – svarbu, kad ta tema atskleistų naują požiūrį, praturtintų auditoriją. LUNI lektoriai – savanoriai, turintys ką pasakyti savo pasirinktu klausimu.
Laisvasis universitetas sėkmingai gyvuoja nuo 2008-ųjų rudens ir turi savo „fakultetus“ jau septyniuose Lietuvos miestuose. Galima ginčytis dėl LUNI paskaitų kokybės ir idėjų – joms nesvetimas ir anarchistinis požiūris į visuomenę.
Tačiau žmonėms, norintiems išklausyti ir leistis į diskusijas su šių dienų Lietuvos intelektualais (kad ir „pogrindžio“) LUNI yra tinkama vieta.
Beveik kasdien vykstančių Laisvojo universiteto paskaitų anonsus galima rasti interneto naršyklės langelyje įvedus www.luni.lt arba pirmadieniais įsijungus Vilniaus universiteto studentų radiją „Start FM“, kur LUNI organizatoriai (nors dauguma jų ir ne studentai) turi savo autorinę laidą.
Nemokamas kinas – ir švietimas, ir pramoga
Šviečiamąją funkciją galima priskirti ir ypač populiariai nemokamų renginių rūšiai – kino seansams. Vasarą vilniečius ir kauniečius džiugino projektas „Kinas mieste, miestas kine“, kurio metu atvirose erdvėse buvo rodomi istorinę vertę turintys lietuviški ir kitų šalių (prancūzų, ukrainiečių, lenkų) autorių filmai.
Orui atšalus kinas persikėlė į kino teatrus, tačiau vis dar išliko nemokamas – kalbu apie žmogaus teisių kino festivalį „Nepatogus kinas“, kuris, parodytas Vilniuje ir Kaune, lapkričio mėnesį keliavo po mažesnius Lietuvos miestus. Abiejų šių festivalių populiarumas leidžia tikėtis, kad ir kitais metais išvysime jų tęsinius.
Kino centras „Skalvija“ vis dar tęsia tarptautinį kino projektą/parodą „Nesąmoningi prisiminimai“, o „Šiaurės šalių kino klubas“ kaip ir kiekvieną mėnesį organizuoja filmų peržiūras kino teatruose.
Klubo infoteka nemokamai skolina skandinaviškus filmus. Neturite kur jų žiūrėti? Užsirezervuokite universiteto auditoriją su vaizdo projektoriumi, sukvieskite studijų draugus. Jei pasiteisins, galite mėginti tai paversti tradicija ir savo iniciatyva sukurti kassavaitinę ar kasmėnesinę nemokamą pramogą. Savanoriška iniciatyva – privaloma, kalbant apie bet kokią pelno neatnešančią veiklą.
Giriu, rekomenduoju, bet nepaminiu jokio blogo žodžio. O jį ištarti yra už ką – dažnai nemokami renginiai yra prasčiau organizuoti nei bilietą nusipirkti reikalaujantys analogai, be to, niekada nežinai, ar pvz. atėjęs į nemokamą paskaitą apie sveiką mitybą neišgirsi kokios nors „Sveiko maisto“ įmonės reklamos.
Tačiau dauguma nemokamų renginių visų pirma organizuojami ne propagandai skleisti, o dėl žmonių noro realizuoti save ir tiesiog gerai praleisti laiką. Drįstu spėti, kad tie, dabar jau daugiau nei 20 000 „Nemokamų renginių“ gerbėjų „Facebook‘e“ man pritartų.
