Kaip septynios+1 katės tyliai pakeitė tai, kaip mes gyjame, bendraujame ir mokomės būti savimi…
Kai atsiveria durys ir pirmoji pasitinka švelni letena, aš jau žinau – sesija prasidėjo. Aš dar tik kalbinu prisėsti, o erdvė jau kupina kito, vos juntamo virpėjimo – katės murkimo. Klientas sėdi įsitempęs, pečiai pakelti, akys nuleistos į grindis. Po kelių akimirkų prie jo prieina grakšti Siamo katė – mūsų Siren – ir ramiai įsitaiso šalia. Ir štai – įtampa palengva išsisklaido. Ore tvyro ramybė. Mano darbe – gyvuose koučingo ir mentorystės susitikimuose su neuroįvairiais paaugliais ir suaugusiaisiais ar itin jautriais žmonėmis (HSP)– tikrasis stebuklas dažnai nutinka ne iš to, ką pasakau aš, o iš to, ką leidžia pajusti katės.
Taip – aš sakau „katės yra mano lygiavertės kolegės“. Aš esu Sandra Merula – emocinės sveikatos ir verslo bei santykių koučerė, ADHD, OCD, Autizmo ir BPD mentorė, priklausomybių terapeutė ir, žinoma, „Dvipusis žmogus“ (Iš mano knygos “ADHD ir Autizmas. Dvipusiai Žmonės” – kai žmogus turi abi diagnozes kartu).
Bet visų pirma – septynių išskirtinių kačių mama ir kolegė: Siren (Didžioji Motina), Sarabi, Mufasa (Namų Karalius), Rajah, Zenitas, Yatzy (Mano Dvasingoji Sergėtoja), mažoji karalienė Nala, o gruodžio 11-tąją prie mūsų prisijungs ir Kitty. Šiame straipsnyje noriu papasakoti, kaip kiekviena jų padeda žmonėms – vaikams, paaugliams, suaugusiems – ir kodėl kačių terapija yra nešlifuotas deimantas. Spręsti Jums.
Tai rimtas, veiksmingas, kartais net revoliucinis įrankis. O dar dažniau – švelni, bet labai tikra stebuklo forma.
Mokslas, slypintis murkime:
Prieš pristatydama kiekvieną katę, pradėsiu su šiek tiek mokslo. Visi esame girdėję apie šunų, žirgų ar delfinų terapiją. Taigi, kur čia “įsipaišo” katės? Ar jos gali būti tikros pagalbininkės, ypač dirbant su „Dvipusiais žmonėmis“ – tais, kurių smegenys veikia kiek kitaip?
Atsakymas – taip. Ir įrodymų apie tai vis gausėja.
2024 m. moksliniai tyrimai parodė, kad katės gali padėti autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms gerinti socialinius įgūdžius, emocijų ir kurti tvirtą žmogaus–gyvūno ryšį.
2025 m. Vašingtono Valstijos Universiteto tyrimas atskleidė, kad kai kurios katės turi elgesio savybių, būdingų terapijos gyvūnams – socialumą, toleranciją žmogaus prisilietimui, gebėjimą palaikyti kontaktą ir sukurti ryšį.
Be to, 2022 m. tyrimas parodė, kad itin jautrūs žmonės (HSP) į kačių buvimą šalia, reaguoja geriau nei į šunų – mažiau triukšmo, mažiau blaškymosi, daugiau ramybės.
Net Tarptautinė kačių asociacija (TICA) šiandien joms suteikia „Terapinės katės“ titulą – jos kartu su savo šeimininkais lankosi ligoninėse, mokyklose, senelių namuose.
Kodėl katės ypač veiksmingos su „Dvipusiais Žmonėmis“?
Todėl, kad jos nedaro spaudimo. Skirtingai nei šuo, kuris kviečia žaisti ar reikalauja dėmesio, katė tiesiog būna. Jos kartais kviečia, bet neprimygtinai. Žmogus pats renkasi, ką nori daryti. Ir būtent ši laisvė kuria saugumą.
@su meile maine coons ir @reda tamasauskaite-matiukiene FB
Mano komanda darbe:
Siren – Didžioji Motina
Siamo katė, kuri jaučia neuroįvairovę iš tolo. Vieną dieną į sesiją atėjo 14-metis autistiškas berniukas – rankos sukryžiuotos, nepatenkintas,nes nenorėjo čia eiti, akys nuleistos žemyn. Siren užšoko ant stalo, žvilgtelėjo į jį, švelniai palietė letena jo kelį ir ėmė murkti. Berniuko kūnas atsipalaidavo. Po kelių minučių jis ją paglostė. Pirmas žodis pasirodė po dešimties minučių. Vėliau jis pasakė mamai: „Ji mane priėmė, niekas neklausė klausimų, man buvo jauku.“
Sarabi – Melancholiškoji gydytoja
Didelė, švelni Meino meškėnė, patyrusi meilę be atsako, tad liūdesys jai gerai pažįstamas, labai specifinis darbo braižas. Vienai moteriai, kurios kraujospūdis per sesiją staigiai pakilo, Sarabi tyliai užšoko ant kelių. Moters rankos sudrebėjo, akys prisipildė ašarų. Po dvidešimties minučių verkimo ji nurimo, o aparatas rodė skaičius normos ribose. „Kai katė pas mane atėjo, galėjau pagaliau verkti“, – pasakė moteris. Sarabi tiesiog leidžia būti iš išlieti skausmą ašaromis arba žodžiais (tiems, kam super sunku kalbėti apie įvykius, savo jausmus. Ar identifikuoti savo jausmus) kai to reikia.
Mufasa – Namų karalius
Ramiausias iš visų. Kai Mufasa ateina ir atsigula ant kliento kelių – tai garbė (ant kelių ateina labai retai). Vienas paauglys, turintis ADHD ir nuolat besipriešinantis viskam, visą sesiją buvo ramus. Tik pasakojosi ir glostė Mufasą. Vėliau tarė: „Aš dažniausiai niekur neužsibūnu, bet čia noriu grįžti.“Mufasa įneša autoriteto be žodžių – tylų pagarbos jausmą.
Rajah – Amžinas svajoklis
Šviesiai rusvas (“ryžas”) milžinas su širdimi, pilna meilės ir svajoklio idėjų. Vienas autistiškas jaunuolis ilgai nekalbėjo. Rajah atsigulė šalia, padėjo galvą ant kelių, užmerkė akis. Vaikinas paglostė jį ir tyliai sušnibždėjo:”man čia patinka” – pirmas sakinys po mėnesio tylos. Rajah suteikia erdvę atsiverti be jokio spaudimo.
Zenitas – Pukų Kalnas, Emocijų Milžinas
Didžiulis, meilus, amžinai trokštantis dėmesio. Paauglė su padidintu sensoriniu jautrumu negalėjo tverti triukšmo ar prisilietimų. Zenitas atsigulė prie jos kojų. Ji padėjo delnus ant jo pilvo (taip, mano katinai leidžia glostyti ir niurkyti net pilvuką) ir pirmą kartą giliai įkvėpė. Po penkių minučių nusišypsojo. Po dešimties – juokėsi, žaidė su Zenitu. Po pusvalandžio paprašė mamos čia lankytis dažniau.
Yatzy – Mano dvasingasis Gyvūnas (Spirit Animal)
Budri, rami, visada TIK šalia kojų. Vienas jaunas vyras, išgyvenęs dešimtmečio traumą, vis tikrino aplinką, negalėjo atsipalaiduoti. Yatzy tiesiog atsigulė prie jo kojų ir ėmė lėtai judinti uodegą. Po kelių sesijų jis pravirko: „Pagaliau aš mažiau dairausi pavojaus“. Ji suteikė jam saugumo jausmą, kurio trūko daugelį metų. Klientas taipogi pasigyrė daug geresniu, kokybiškesniu miegu.
Nala – Mažoji karalienė
Mažutė, bet su lyderės charakteriu. “12-metė mergaitė, kuri jautėsi nematoma mokykloje, sužibo, kai Nala pasirinko jos glėbį. „Ji mane pasirinko. Gal vis dėlto esu kažko verta – buvo pirma mergaitės emocija.“ Nala moko savivertės geriau nei tūkstantis paskaitų.
O Kitty dar pakeliui – nežinome, kokių galių ji turės, bet laukiam su džiaugsmu.
Kodėl tai veikia:
Žmonės su ADHD, autizmu ar HPS dažnai pavargsta nuo pasaulyje nuolat tvyrančio triukšmo ir kritikos. Klasikinės terapijos erdvės jiems gali kelti įtampą. Bet kai sesijos vyksta namuose, pilnuose augmenijos, židinio šviesos, akvariumo ekrane ir tuomet kulminacija: į kambarį įžengia katės – viskas pasikeičia.
Jokios kritikos. Katė tiesiog guli, tiesiog murkia, tiesiog žaidžia. Ji niekada nevertina “gerai/blogai”.
Kontrolės jausmas. Klientas pats sprendžia, ar liesti, ar žaisti, ar pabūti tyloje.
Sensorinė ramybė. Murkimo ritmas, šiluma, kailio tekstūra ramina nervų sistemą.
Neverbalinė empatija. Katė atspindi žmogaus būseną be žodžių, tokiu būdu suteikdama klientui galimybę pamatyti ar pajausti save.
Tiltas link pokalbio. Kai kūnas nurimsta, siela atsiveria – tada pradedu aš, tiek, kiek manęs reikia.
Žirgai suteikia pasitikėjimo, šunys – priėmimo, delfinai – emocijų lavinimo. Katės suteikia visa tai ir daugiau – jaukią tylą, kontrolės jausmą, laiką savireflekcijai. Daugeliui „Dvipusių Žmonių“ būtent to labiausiai reikia.
Mano filosofija – jokio dresavimo, tik laisvė
Aš jų netreniravau. Niekada nesakiau: „Eik, atsigulk ant kelių, duok leteną, glauskis.“ Nors Meino Meškėnai yra dresuotini, bet man tai nesuvokiama.
Aš tikiu, kad gyvūnai jaučia stipriau ir gilinasi nei mes. Jie turi instinktą, kuriuo mes galime tik pavydėti. Aš tik sukūriau aplinką, kurioje jie gali būti savimi:
Virtuve mes nesinaudojame, tad tai jų teritorija. Jiems asmeniškai sukurtas ežeras – kriauklė pilna vandens su vitaminais, keičiamas kasdien.
Tualetai pritaikyti pagal poreikius: Yatzy – mažas, uždaras robotas WC, nes ji nemėgsta svetimų akių, kai princesė daro ką jai reikia daryti. Zenitas – aukštas robotas WC, nes jis mėgsta tiesiog rausti kraiką, o taip viską lengviau man sutvarkyti. Rajah būtinas atviras WC, nes jis kiek nerangus, o ir tualete gali užsisvajoti, o man paskui tenka valyti jo svajones. Mufasa šiuo klausimu yra mistika – jis pas mus virš dviejų metų, bet iki šiol nežinome, kuris WC jo mėgstamiausias. Siren renkasi švariausią, o Nala tą, kuris tuo metu laisvas – neišranki mergina!
Namai turi būti švarūs, kvapnūs, tyla, ramybė ir daug laisvės naktiniams zoomiams ar dienos prausimosi ritualams. Katžolė kartą per savaitė taipogi būtina – atsipalaiduoti po darbo savaitės.
Geras maistas, glostymai, šukavimas, bernavimas, pagyrimai.
Jokios prievartos. Jokio spaudimo. Tik pagarba.
Ir tada jie pasirenka padėti. Savo noru. Iš meilės.
Kodėl tai svarbu šiandien:
Kai pasaulis vis greitesnis, kai neuroįvairovė vis labiau matoma, o kartu – vis dar nesuprantama, mums reikia naujų būdų jaustis geriau. „Dvipusiai žmonės“ nusipelno erdvių, kuriose galėtų tiesiog būti. Kačių terapija yra būtent tokia erdvė.
Kai paauglys juokiasi, nes Zenitas ant jo užšoko be leidimo. Kai moteris pagaliau pravirko ir išsivalė sielą, nes Sarabi jai atvėrė kelią į savo emocija. Kai autistiškas jaunuolis prabyla, nes Rajah atsigulė šalia išpūtęs savo svajoklio akis.
Tai ne smulkmenos. Tai durys į priėmimą žmogaus tokiu, koks jis yra. Tai labai galingas įrankis, kuris nekainuoja taip brangiai kaip žirgai, šunų terapija ar delfinų terapija.
Mano katės nėra tik mielos, pasitinkančios, palaikančios ar palydinčios iki durų. Jos tiesiogiai gydo…Jei joms suteiki laisvę ir pagarbą, rūpiniesi jomis kaip pridera, jos daro stebuklus. Jos yra. Ir to pakanka.
Kvietimas:
Jei esi mama, tėtis, paauglys ar „Dvipusis žmogus“, smalsus išbandyti šį kelią – ateik.
Ateik, sėsk, leisk katėms tave sutikti. Nieko nereikia įrodinėti. Nieko nereikia remontuoti.
Tiesiog būk.
Leisk sau valandai būti pasaulyje, kuriame esi priimtas toks, koks esi – su visu savo bagažu…
Viską ir visus galite pamatyti www.sandramerula.com
Apie šunų terapiją rašo visi. Apie žirgus – taipogi. Apie delfinus – nuolat.
O apie kates? Tya…. Ir būtent todėl jos – tobulos.
Tyliai stebinčios, nematomos iki tos akimirkos, kai pasirodo ir pakeičia tavo pasaulį.
Aš šios idėjos nesugalvojau. Siren išmokė Sarabi, Sarabi – Mufasą, Mufasa buvo kantrus su Rajah ir taip toliau. Oh, be abejo, viską turėjo prakontroliuoti Siren ir duoti žalią šviesą, kada katinas jau pasiruošęs padėti.
Siren, būdama šešių mėnesių krito iš 12 aukšto. Supratau kur ji labai greitai ir radau ją sveikutėlę, bet pasikeitusią emociškai Ir štai mes čia.
Ar kačių terapija – įrankis? Taip.
Ar nesąmonė? Tik ne mano ar mano klientų pasaulyje.
Tai tikra. Gyva. Magiška. Leisk katėms tave pasitikti. Ir pamatysi, kas nutiks.
P.S. nesu nupušus kačių mama, kuri tiki, kad jeigu Siren atsigulė tau ant kelių, reiškia tu autistas :)) Viskas yra labai kruopščiai per daug metų išdirbta ir sukurtas metodas, kur katės yra dalis terapijos, bet būkite ramūs – nėra taip, kad katės malasi, o aš iš to darau išvadas. No, no!
