Tarp dvylikos „Muzikos akademijos 2” dalyvių vyriausias – Mantas Karpovičius – Atas. Vos jam užlipus, galvas pametė ne tik vyresnio amžiaus moterys, bet ir paauglės. DELFI gatvei Atas prisipažino, jog paauglystėje turėjo daug merginų, jas visas mylėjo, bet jį merginos vadino Kazanova.
Kas ir kur „suvystė“ Kazanovą visam gyvenimui, sužinosite perskaitę interviu su Atu.
DELFI gatvė: kaip susidomėjai muzika?
Atas: tiesiog vieną dieną pabudau ir supratau, kad noriu! Tada buvau aštuonmetis berniukas. Kas būtent nulėmė mano tokį apsisprendimą, sunku pasakyti. Gal dažni muzikos mokyklos mokinių koncertai mūsų vidurinėje mokykloje, gal kasmetiniai muzikos mokytojų apsilankymai, beieškant naujų talentų, neneigsiu, buvo ir tėvų noras. Žinau tik, kad tą dieną, kai ėjau į stojamuosius egzaminus, šito labai norėjau aš pats.
DELFI gatvė: kodėl sutikai dalyvauti muzikiniame projekte „Muzikos akademija 2“?
Atas: aš ne sutikau, o pats labai norėjau pakliūti. Reikia paklausti organizatorių, kodėl jie sutiko mane priimti.
DELFI gatvė: ko tikiesi iš šio projekto?
Atas: patirti malonių ir prasmingų įspūdžių, patikti žmonėms, būti įvertintam ir išlikti žmogumi.
DELFI gatvė: projekte esi vyriausias dalyvis. Ar nesijauti per senas projektui, kuriame dažniausiai dalyvauja jaunimas?
Atas: nesijaučiu per senas, nes žmogui, kuris nori dainuoti, amžius nėra svarbiausia.
DELFI gatvė: kaip manai, kodėl esi vertas dalyvauti šiame projekte?
Atas: aš nesu teisėjas, kad galėčiau nuspręsti, kas – vertas, o kas ne. Todėl tai palieku spręsti Lietuvos žmonėms. Tikiuosi jų neapvilti. Bet kaip jie benuspręstų, aš visada gerbsiu jų nuomonę.
DELFI gatvė: kas tau patinka muzikiniame projekte „Muzikos akademija“?
Atas: patinka dalyvauti, patirti naujų įspūdžių, susipažinau su puikiais žmonėmis, pamačiau, kaip dirba žmonės televizijoje, jaudina tiesioginis eteris. Kiekvieną kartą jaučiuosi, tarsi būčiau vis arčiau ir arčiau savo gyvenimo tikslo. Man iš tiesų viskas patinka.
DELFI gatvė: o kas nepatinka?
Atas: filmavimo metu studijoje būna labai karšta. Tik tas ir nepatinka.
DELFI gatvė: kaip manai, kas nugalės šį projektą?
Atas: projektą nugalės verčiausias, kuris užkariaus kuo daugiau Lietuvos žmonių širdžių. Kuriam pavyks įrodyti, kad jis to labai nori ir kuris deramai galės šlovinti Lietuvos, mūsų visų tėvynės vardą.
DELFI gatvė: kurie dalyviai iš muzikinio projekto „Muzikos akademija“ tau labiausiai patiko?
Atas: esu sužavėtas Egle, gamta jai daug davė, Rūtelė – jauna, bet jau profesionaliai dainuoja, Nerijaus balsas – stiprus, Kafka šaunuolis, jau seniai jį pažįstu, jis – tikrai puikus muzikantas.
Visi dalyviai – be galo šaunūs ir geri žmonės. Nemanau, kad pasibaigus šou mes tarpusavyje konkuruosime, nes esame skirtingi ir turėsime savo klausytojų ratą. Tikiuosi su visais dalyviais likti draugais.
DELFI gatvė: kokia tau yra gera daina?
Atas: kurią patogu dainuoti, kurios melodiją paprasta įsiminti, kurios žodžių prasmę jau esi išgyvenęs ir kurią norėtųsi dainuoti ir dainuoti.
DELFI gatvė: kuris muzikos stilius tau prie širdies?
Atas: neturiu vieno mėgiamo stiliaus. Kiekvienas muzikos stilius turi savų perlų ir tai, kuo galima būtų žavėtis ir iš ko pasimokyti.
DELFI gatvė: su kuriuo Lietuvos atlikėju ar atlikėja norėtum padainuoti?
Atas: su kiek įmanoma daugiau, nes man patinka dainuoti.
DELFI gatvė: trimis žodžiais, apibūdink save.
Atas: darbštus, jautrus ir teisingas, nors tai dažnai man ir kliudo.
DELFI gatvė: kokia tavo blogiausia savybė?
Atas: jei tenka greit atsakyti į klausimą, būna nutinka taip, kad pirma pasakau, o tik po to pagalvoju (juokiasi).
DELFI gatvė: kokia – didžiausia tavo šunybė iškrėsta draugui?
Atas: tikrai nepamenu. Draugams stengiuosi šunybių nekrėsti.
DELFI gatvė: ar mėgsti gaminti?
Atas: turiu keletą firminių patiekalų, bet žmona gamina labai skaniai, todėl mes nekonkuruojame virtuvėje (šypsosi).
DELFI gatvė: ar dažnai dalyvauji „tūsuose“?
Atas: šiuo metu ne, nes esu pavyzdingas šeimos vyras ir tėvas. Labai myliu savo žmoną ir dukrelę Ariją.
DELFI gatvė: be ko neįsivaizduoji „tūso“?
Atas: be geros kompanijos. Joje turėtų būti kuo daugiau žmonių prie meno. Kada vyksta romansų, poezijos, muzikavimo turnyrai, netgi sakyčiau estafetės, kai vis paeiliui turi kažką parodyti. Tai man yra „tūsas “, savotiškas „bohemos vakarėlis”.
DELFI gatvė: jei laimėtum milijoną, ką darytum su pinigais?
Atas: dalį atiduočiau labdarai, o kitą dalį pasidalinčiau su šeima.
DELFI gatvė: kokia – tavo didžiausia svajonė?
Atas: kad ateitų diena, kada galėčiau sudainuoti bet kurią tenoro partiją ar tenorui parašytą dainą.
DELFI gatvė: koks buvai paauglystėje?
Atas: paauglystėje buvau toks, kaip ir dauguma paauglių – beieškantis, besiblaškantis, kovotojas ir teisybės ieškotojas. Nebuvau blogas vaikas, bet tėvams buvau tikras galvos skausmas. Manau, visose šeimose pirmas vaikas pridaro daugiausia šunybių.
DELFI gatvė: kaip leisdavai laisvalaikį tuomet?
Atas: laisvalaikio nelabai ir turėjau, nes tuomet mokinausi M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje, todėl buvau labai užimtas. O jei likdavo minutė laiko, tai sportuodavau. Ypač „taikvando“ – nors turiu tik žalią diržą, bet juo didžiuojuosi (šypsosi).
DELFI gatvė: o kaip leidi laisvalaikį dabar?
Atas: dabar visą mano laiką užima dainavimas. O jei noriu šiek tiek prasiblaškyti, tai tvarkau aplinką prie savo namuko. Grynas oras ir puikūs vaizdai leidžia pailsėti ir suteikia naujų jėgų.
DELFI gatvė: ar esi buvęs atstumtas merginos?
Atas: esu. O kas tokiame amžiuje nėra buvęs atstumtas. Nors visi mane kažkodėl vadino Kazanova (šypsosi).
DELFI gatvė: ar daug turėjai merginų?
Atas: buvo merginų ir aš jas visas mylėjau (juokiasi).
DELFI gatvė: kaip susipažinai su savo žmona?
Atas: labai gražiai ir romantiškai. Ji dirbo baro vadybininke. Kartą tame bare vyko renginys, kuriame turėjau dainuoti. Pamačiau nuostabią moterį ir pagalvojau: „kokia graži.. Noriu su ja susipažinti“.
Kaip sakiau, taip ir padariau. Kokia man buvo laimė, kai sužinojau, jog ji tuo metu neturėjo vaikino. Taigi, aš pasinaudojau proga ir pakviečiau ją į mūsų pirmąjį pasimatymą. Po to sekė antras, trečias…
DELFI gatvė: kiek laiko draugavote?
Atas: draugavome vienerius metus. Pakankamai, kad sužinotume, ar norime būti kartu, ar ne. Viskas vyko labai natūraliai ir paprastai. Atėjo laikas ir abu nutarėme, kad reikėtų gal susituokti, nors skubėti jokio reikalo visiškai nebuvo. Mes abu konservatyvūs ir senamadiški. Santuoka ir šeima mums abiems – labai didelė vertybė.
DELFI gatvė: ar nesigaili, jog taip anksti vedei?
Atas: o ką reiškia anksti ar vėlai. Būna žmonių, kurie jau sulaukia savo gyvenimo galo ir dar vis nežino, ar jie jau pasiruošę sukurti šeimą. O yra tokių, kurie ir dvidešimties jau subrendę šiam žingsniui.
Nemanau, kad aš vedžiau jau toks labai jaunas – man buvo dvidešimt šešeri. O be to, labai svarbu, koks šalia tavęs žmogus. Aš manau, kad mes suradome vienas kitą, kaip sakoma, puselės susidėjo. Todėl niekada dar neteko net pagalvoti, kad vedžiau ne laiku ar ne tą žmogų. O dabar, kai jau turime dukrytę Ariją, viskas atrodo dar nuostabiau.
