Ir vėl Lietuvoje bus naujų scenos žvaigždžių! Prasidėjo antrasis muzikinio projekto „Muzikos akademija“ sezonas. Projekte dalyvauja dešimt dalyvių, kurie kiekvieną šeštadienį kovoja dėl galimybės išlikti projekte, tapti garsiais ir profesionaliais dainininkais.
Šįkart DELFI gatvė būsimų žvaigždžių paklausinėjo apie malonius ir ne itin malonius dalykus televizijoje: svajonių duetus, muziką, išbandymus, intrigas bei vertintojų kritiką. Jūsų dėmesiui linksmas, nuoširdus ir įdomus interviu su „Muzikos akademijos“ dalyviais: Marija, Vaida, Kafka bei Rūta.
DELFI gatvė: pradėsime švelniai. Kas jums labiausiai patinka muzikiniame projekte „Muzikos akademija“?
Marija: man patinka žmonės, su kuriais aš ten bendrauju ir dirbu. Sakyčiau – nuostabi komanda (juokiasi). Galėtų mūsų visai neišskirti, o kurti grupes.
Kafka: patinka tai, kad galiu dainuoti ne tik savo draugams ar mažam būriui žmonių, bet visai Lietuvai, visiems, kas nori išgirsti.
Rūta: patinka kompanija, t.y. dalyviai, žmonės, su kuriais reikia dirbti su daina, jausmas, lipant ant scenos (šypsosi).
DELFI gatvė: o kas nepatinka?
Marija: galėtume turėti daugiau profesionalų pamokėlių: scenos judesio, dainavimo.
Vaida: nepatinka, kad kiekvieną savaitgalį vienas iš mūsų turi sėsti ant „karštosios kėdės“.
Kafka: kol kas nėra nieko nepatinkančio. Nemalonu dalinti „karštąsias natas“ savo „bendražygiams“, bet tokios žaidimo taisyklės.
Rūta: nepatinka, kai reikia kažką išrinkti, kas turi sėsti ant „karštosios kėdės“.
DELFI gatvė: kaip manote, kas nugalės šį projektą?
Marija: tas, kam nusišypsos fortūna ir jis užkariaus žiūrovų širdis.
Vaida: kol kas tikrai negaliu pasakyti, paprasčiausiai per mažai praėjo laiko.
Kafka: kol kas tvirtos nuomonės neturiu. Daug žiūrovų dėmesio sulaukė, sėdėdami ant „karštųjų kėdžių“ Atas ir Nerijus. Dalis dalyvių dar neturėjo „progos“ „patikrinti“ savo pozicijų šiame projekte.
Manau, kad dar yra anksti vertinti ir spręsti, kas nugalės. Dalis mūsų pirmą kartą ant scenos atsistojo būtent šiame projekte ir, manau, reikia šiek tiek daugiau laiko prie jos priprasti, atsipalaiduoti tam, kad parodytum viską, ką gali.
Rūta: kiekvienas turi daug šansų, manau, tokį dalyką sunku nuspėti, nes ir patys žiūrovai labai nenuspėjami.
DELFI gatvė: kurie dalyviai iš muzikinio projekto „Muzikos akademija“ jums labiausiai patiko?
Marija: visi labai skirtingi, todėl visi skirtingai ir patinka. Yra tokių, su kuriais laisvalaikiu susitinkame ir susiskambiname (šypsosi).
Vaida: patiko Ruslanas, Baiba, Sasha Son(g) bei Juozukas, kuris yra mano kraštietis.
Kafka: visi kaip asmenybės yra labai įdomūs ir skirtingi. Iš tiesų ne kiekvieną dieną pasitaiko proga pabendrauti su tokia daininga grupe žmonių. Muzikine prasme objektyviai vertinti negaliu, kadangi kaip ir kiekvienas iš mūsų turiu individualų muzikinį skonį ir visi mes atliekame skirtingų stilių dainas. Galbūt galėčiau paminėti, jog arčiausiai mano muzikinio skonio yra Rūtos, jauniausios projekto dalyvės, atliekamos dainos.
Rūta: Sasha Son(g), Ruslanas, Gabrielė.
DELFI gatvė: ar jau sužinojote, ką reiškia populiarumas?
Marija: ammm, nelabai, tiesiog dar nežinau, kas tai yra, gal jo nepastebiu.
Vaida: kol kas tikrai ne.
Kafka: populiarumo dar tikrai nepajutau. Tiesa, sulaukiau nemažai laiškų iš žmonių, palaikančių mane bei skatinančių judėti toliau muzikiniu keliu. Tai iš tiesų labai puiku, vertinu, perskaitau ir atrašau į kiekvieną laišką. Savo artimųjų ir visų kitų, mane palaikančių, žmonių dėka, savaitė po iškritimo iš projekto buvo daug šviesesnė ir malonesnė.
Rūta: nepavadinčiau to populiarumu, tiesiog draugai juokais kartais mane pavadina „žvaigždute”.
DELFI gatvė: ką galėtumėte padaryti dėl populiarumo?
Marija: žinau, kur lenkiat, tikrai kažkokių skandalų nesiruošiu daryti ar kurti. Tiesiog esu tokia, kokia esu, jei sakau, tai ir darau. Noriu tobulėti ir mokytis dainuoti ir taip užsikovoti žiūrovų simpatijas.
Vaida: tik tai, dėl ko nesigailėčiau.
Kafka: galėčiau padaryti tai, ką ir dabar darau, tai yra atiduoti visas jėgas, siekiant tobulumo savo pasirodymuose.
Rūta: hm…tikrai kvailysčių nedaryčiau, pirmiausia, tai atėjau ne išpopuliarėti, o likti įvertinta, išbandyti bei parodyti save.
DELFI gatvė: kokia yra gera daina?
Marija: ta, kuri pakelia nuotaiką.
Vaida: tokia, kurią visiems norisi dainuoti duše.
Kafka: prasmingas tekstas plius išraiškinga melodinė linija bei harmonija plius kokybiškas įrašas lygu – gera daina.
Rūta: ta kuri paliečia širdį, sujaudina arba puikiai atskleidžia vokalinius sugebėjimus.
DELFI gatvė: kuris muzikos stilius prie širdies?
Marija: klausaus visokios muzikos, patinka lengvas džiazas.
Vaida: kantri muzika, klasika.
Kafka: esu melomanas ir išskirti konkretaus muzikos stiliaus negalėčiau. Patinka tiek pop muzika, tiek lengvas rokas, tiek džiazas, R`n`B… Mano manymu, svarbiausia yra bet kokią muziką atlikti kokybiškai ir tuomet ji bus, kaip ir sakėt, „prie širdies“.
Rūta: džiazas, soulas, R’n’B.
DELFI gatvė: su kuriuo Lietuvos atlikėju ar atlikėja norėtumėte padainuoti?
Marija: chm… su visais (juokiasi). Pirma tai į galva šovė mintis, kad su Erika iš grupės „Skamp“ .
Vaida: su Andriumi Mamontovu.
Rūta: Vaidu Baumila.
DELFI gatvė: ką manote apie lietuvišką pramogų pasaulį?
Marija: kadangi studijuoju kultūros vadybą ir pasirinkau muzikos vadybos sritį, tai prisiklausiau visokių nuomonių. Pati manau, kad mūsų pramogų pasaulį tikrai reikia tobulinti. Yra ir pliusų ir minusų.
Vaida: kol kas jo nepažinau, todėl negaliu vertinti.
Kafka: kadangi šioje „virtuvėje“ esu gana trumpą laiką, sunku, ką ir pasakyti. Labai greitas darbo ritmas, daug intrigų, improvizacijų, adrenalino.
Rūta: skandalingas ir sunkus tas pramogų pasaulis.
DELFI gatvė: trimis žodžiais apibūdink save.
Marija: šypsenėlė, taip mane draugai vadina, komunikabili, siekianti tikslo.
Vaida: gyvas, verdantis ugnikalnis.
Kafka: linksmas, komunikabilus, tikras, t.y. nuoširdus.
Rūta: graži, linksma, vėjavaikė.
DELFI gatvė: kokia jūsų blogiausia savybė?
Marija: labai dažnai per anksti nuleidžiu rankas, tada prašau, kad mane kaip asiliuką paspirtų kas, tada atsiranda noras kovoti.
Vaida: šnekumas.
Kafka: choleriškumas.
Rūta: neatsakingumas.
DELFI gatvė: ar esate patyrę gėdą? ’
Marija: jo, esu. Ketvirtoje klasėje buvo konkursas „Šauniausias moksleivis“. Atstovavau mokyklą su savo bendraklasiu. Tada dar buvau be priekinių dantų ir labai šveplavau.
Ant scenos užlipau su sijonu, kuris gale netyčia buvo įkištas į pėdkelnes. Tai visu gražumu pasirodžiau, liko nuoskauda, kai visi juokėsi. Dabar visada patikrinu, gal dėl to gyvenime ne labai sijonus nešioju (juokiasi).
Vaida: taip.
Kafka: manau, kad kiekvienas iš mūsų yra patyręs didesnę ar mažesnę gėdą. Na, kažko tokio įsimintino tikrai nepamenu.
Rūta: taip, jei turite galvoje apsikvailinimus.
DELFI gatvė: kokia didžiausia jūsų šunybė, iškrėsta draugui?
Marija: visas vasaras leidau stovyklose, tai ko tik neprisigalvodavome ir dantų pastą tepliodavome ir vandenį prie ausies perpilinėdavome. Bet vieną kartą rimtai prisidirbome su drauge.
Stovykloje buvo kažkas panašaus į naujokų krikštynas, tai mes naktį vieną vaikinuką ištepėme miltais su vandeniu ir ant viršaus su jodu užtepėm kryžių, tai, matyt, miltai su jodu sureagavo ir truputį pagraužė odą, bet jis labai nepyko ryte, tik teko po to aplink stovyklą kankorėžius visus surinkti už bausmę.
Vaida: surengtas smagus gimtadienio vakarėlis, nieko jam nežinant.
Kafka: esu palikęs stotelėje skolintą muzikos instrumentą, kurio vertė – keliolika tūkstančių litų. Laimei instrumentas atsirado (šypsosi).
Rūta: šantažuodavau darželyje drauges, dar dabar norėčiau jų visų atsiprašyti (šypsosi).
DELFI gatvė: kokį keiksmažodį dažniausiai vartojate?
Marija: mama – mokytoja, tai nelabai priimtina buvo keiktis, bet jei labai sunervina galiu ir kažką riebaus pasakyti, o šiaip „bliamba“ nemanau, kad yra keiksmažodis, bet jį naudoju dažniausiai.
Vaida: „och tu, kurmi“.
Kafka: keiksmažodžių nevartoju, bet turiu labai gerą žodį – frazę „ta prasme“. Štai šie žodžiai labai dažnai skamba, man kalbant.
Rūta: stengiuosi nevartoti.
DELFI gatvė: kada pirmą kartą pavartojote alkoholio?
Marija: žinokite čia juokinga, bet tėvai mane norėjo atpratinti kūdikystėje nuo čiulptuko ir pirma pamirkė jį į brendį ar kažką stipraus, kad man nepatiktų ir daugiau neimčiau, bet man patiko (juokiasi). O šiaip man nuo kokios šeštos klasės visada per šventes įpildavo šiek tiek šampano.
Vaida: jau sulaukusi pilnametystės.
Kafka: jei neklystu, tai buvo penkiolika ar šešiolika metų, kai gėriau alų.
Rūta: matyt, pirmąkart paragavau penkiolikos metų.
DELFI gatvė: ar dažnai dalyvaujate „tūsuose“?
Marija: dalyvauju juose tada, kai turiu laiko. Labai mėgstu šokti, todėl dažnai su draugais nueiname į kokį klubą, pasišokti smagiai.
Vaida: nedažnai.
Kafka: buvo laikai, kai vadinamuose „tūsuose“ dalyvaudavau kiekvieną savaitę. O dabar tai darau daug rečiau, matyt, keičiuosi.
Rūta: tikrai taip.
DELFI gatvė: jei laimėtumėte milijoną, ką darytumėte su pinigais?
Marija: nupirkčiau tėvams kokį butuką ar namuką prie viduržiemio jūros.
Vaida: keliaučiau aplink pasaulį.
Kafka: pasistatyčiau namą, skirčiau pinigų savo muzikinei karjerai vystyti, o likusius investuočiau, jei, žinoma, jų liktų.
Rūta: pinigus leisčiau protingai.
DELFI gatvė: kokia jūsų didžiausia svajonė?
Marija: būti laimingai.
Vaida: kad ilgai ir laimingai gyventų, mano artimieji ir aš.
Kafka: didžiausia svajonė, kiek save pamenu, visada buvo dainuoti didžiojoje scenoje (šypsosi).
Rūta: tapti dainininke.
