„Tu – asilas! Kaip galėjai šitaip pasielgti?“ – rėki jam. „Nesiruošiu keistis. Perlenki lazdą,“ – prieštarauji jos priekaištams. Kiekvieną dieną milijonai merginų bando prisibelsti į vyriškas širdis ir moralę, o šie, nesupranta, kodėl pastarosios širsta. Jis nesijaučia kaltas, ji − tiesiog isterikė…
Logika ir antilogika
Labai dažnai, merginos, bandydamos pateisinti, pagrįsti ar kitaip kaip iššifruoti vaikinų elgesį, naudoja „logiką“. Jos mano, jog sugeba nešališkai įsijausti į esamą situaciją ir suvokti, kas dedasi mylimųjų galvose: „Nori sumedžioti triušį – mąstyk, kaip triušis“.
Nesąmonė. Taip, kaip triušis iš esmės yra kvailas padaras, lygiai taip vaikinai – mąsto kitaip… Mūsų priekaištai jiems atrodo marazmas. Elementari logika − kaip gali bandyti suprasti psichiškai nestabilų žmogų? Juk merginų smegenys veikia kitaip ir nepatikrinsi, kas galvelėje dedasi, dėl to vaikinai net netikrina…
Ji užpykusi rėkia falcetu, jis – galvoja, kad jai visiškai pasimaišė. Reikėtų pagaliau pripažinti faktą, kad vieni kitiems į galvas neįlysime ir loginis mąstymas negali būti vienodas abiem lytims. Esame labai skirtingi.
Lyčių pranašumas
Santykių „skambesio derinimu“ dažniausiai susidomėjusios būna merginos. Šios skaito tokius straipsnius kaip šis, eksperimentuoja ir laukia tinkamo atgarsio (aido). Deja, jo laukti tenka ilgai, jei šis iš viso pasigirsta…
Tektų vėl grįžti prie skilties apie logiką. Jei draugė, vadovaudamasi savo moterišku protu, ir teigia, jog jo elgesys byloja apie kokią neištirtą vyrišką psichinę ligą, kompleksą arba neteisingų poelgių virusą, tai ar tikrai jos nuomone reikėtų pasikliauti?
Dažniausiai ši net prideda frazę: „Aš žinau. Iš patirties“. Kokios patirties? Buvai vyru? Tuo tarpu vaikinai ne tik gali sirgti deltonija (deltonija moterys neserga, jos gali būti tik deltonijos geno nešiotojos), bet šie labai dažnai neskiria ir santykių „spalvų“.
Frazės „truputį gerai“, „šiek tiek blogiau“, „nevisai gerai“, kalbant apie santykius, jiems neegzistuoja. Vaikinai į viską žvelgia paprasčiau: balta spalva − „gerai“, juoda spalva – „blogai“.
Dar kaip buliai šie gali išskirti ryškiai raudoną – „noriu sekso“. Merginos santykiuose už vaikinus pranašesnės tuo, jog sugeba jausti santykių poslinkius aukštyn bei žemyn, ko nepavyksta padaryti vaikinams, nes jų santykių „matuoklis“ nėra jautrus.
Tačiau vaikinai, sugeba susikoncentruoti ir užsičiaupti laiku, ką sugeba padaryti tik labai reta mergina. Kaip sakoma: „tiesiog Dievo neduota“. Ji rūpinasi santykių tobulinimu, jis rūpinasi, kad jai netrūktų darbo.
S.O.S – reikia supratimo
Bet kokiu atveju, kad ir kokie individualistai esame, mokytis vieniems iš kitų – būtina. Nereikia bandyti suprasti, „perkąsti“, perlaužti, „peršviesti“ ar „perskrosti“. Tiesiog reikia supratimo.
Merginos reaguoja jautriai, kai jų moteriška medžiotojos logika nepasiteisina. Vaikinai nesidomi moteriška logika ir jiems iš esmės nusispjauti, ar šie patenkina giliai užslėptus reikalavimus.
Vaikinai nesupranta užuominų. Vaikinai nesupranta akivaizdžių užuominų. Jie iš viso užuominų nesupranta – jiems reikia sakyti tiesiai šviesiai. Ji daužo lėkštes, aiškiai nesuformuluodama esminės minties ir vis dar neišdrįsdama išsakyti, ką iš tikrųjų jaučia, mąsto… Tačiau stengiasi savo nuomonę pagrįsti žodžių gausa arba decibelais.
Jis nesijaučia kaltu, nes toks ir nėra. Jis nėra kvailas. Jis nėra ir apatiškas. Jis yra tiesiog kitoks, nei ji. Jam nesinori klausytis to, ką ši išrėkia. Net jei kokią valandą ji bando išaiškinti (užuominomis) savo poziciją visus sakinius pradėdama žodžiais: „Aš manau“ arba „Aš galvoju“, vaikinas neprisimena nei sakinio. Jis nesijaučia kaltu dėl to, kad yra vyras. Tuo tarpu merginai norisi idealaus viduriuko „santykių spalvų gamoje“ ir ši paleidžia gerklę, kai šis nesupranta akivaizdžių…užuominų. Ironiška?
Neverta pykti vieniems ant kitų, neverta kaltinti ar jautriai reaguoti į šiek tiek pamišėliškus poelgius. Vieni kitiems ir esame žavingi dėl didelių ir nesuprantamų skirtumų. Nereikia „kapstyti“ per giliai, bet negalima žvelgti tik sau po nosimi. Kaip rašė S. Egziuperi, mylėti – tai reiškia žiūrėti ne vienam į kitą, o abiems žiūrėti ta pačia kryptimi“. Tad mylėkite, žiūrėkite ir pasistenkite suprasti!
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.
