Prieš kelias savaites vienas garsiausių užsienio jaunimo žurnalų „Seventeen“ paskelbė konkursą. „Tokio Hotel” gerbėjų buvo paprašyta klausti to, ką jie nori sužinoti iš savo numylėtinių. Redakcija sulaukė tūkstančių klausimų, tačiau „Tokio Hotel” sutiko atsakyti tik į 10 pirmųjų.
Jei ir tu „svaigsti“ nuo šių gražuolių, privalai perskaityti, ką asmeniško jie papasakojo šiame interviu.
– Kaip susidomėjote muzika?
Billas: mes visi pradėjome domėtis muzika gana anksti. Tomas ir aš pradėjome, kai buvome 7 metų. Tada buvome tik mes dviese. Tomas susidomėjo gitara, nes ja grojo mūsų patėvis, o aš labai norėjau dainuoti – aš visada buvau per daug tingus, kad mokyčiausi groti kokiu nors instrumentu.
Mes pradėjome rašyti dainas ir koncertavome kur tik galėjome: vestuvėse, gimtadienių vakarėliuose, mažuose klubuose.
Gustavas: aš pradėjau groti būgnais, kai man buvo maždaug 5 metai. Aš nuolat barbendavau pirštais į viską, kas tik pakliūdavo po ranka, todėl mano tėvai nutarė, kad turiu rimtai tuo užsiimti, ir nuvedė mane mokytis.
Georgas: aš buvau vidurinėje mokykloje, kai mano draugai nusprendė sukurti grupę. Jie ieškojo mokančio groti bosine gitara ir aš pagalvojau: „Tai labai šaunu, aš galiu tai daryti”…Štai taip aš pradėjau.
– Kodėl pasirinkote pavadinimą „Tokio Hotel“?
Tomas: tai nusibodęs klausimas. Nutiko tai prieš kelerius metus. Kai pradėjome dirbti studijoje, mes nutarėme suteikti grupei naują pavadinimą – tai buvo daugiau nei prieš penkerius metus. Tai mums buvo nauja pradžia ir mes norėjome pradėti su pavadinimu, kuris tikrai mums tiktų.
– Billai, kokia yra mėgstamiausia tavo parašyta daina?
Billas: tai tikrai sunku ir aš negaliu išrinkti vienos, nes kiekviena daina turi ypatingą reikšmę man, tai asmeniška. Bet jei reiktų, tikriausiai aš išsirinkčiau „Live Every Second” – tai viena pirmųjų mano parašytų dainų. Tuomet man buvo 8 ar 9 metai.
– Ar jūs tik grojate?
Billas: taip, muzika visuomet buvo tai, kuo mes norėjome užsiimti. Mes skiriame visą savo laiką ir jėgas muzikai. Paprastomis savaitės dienomis mes eidavome į mokyklą, o savaitgaliais grodavome, kur tik galėdavome.
Kuo mes užsiimame šiandien yra viskas, ko mes visada troškome. Ir aš negaliu įsivaizduoti kuo kitu, jei ne dainininku, galėjau tapti.
Tomas: hmmm, jei nebūčiau muzikantu, greičiausiai dirbčiau asmeniniu Hugho Hefnerio padėjėju „Playboy” rūmuose (juokiasi). Georgas dirbtų statybininku, o laisvalaikiu daug sportuotų. Gustavas būtų sunkvežimio vairuotojas!
– Tomai, ar tiesa, kad tu vis dar turi savo vaikystės meškiuką?
Tomas: tu turbūt kalbi apie Georgą. Jis visą laiką turi su savimi savąjį. Ir spėk kokį vardą jis jam išrinko? Tomas!
Georg: naaaa, žinoma…
– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
Billas: miegoti! Mes miegam taip ilgai, kiek tik galime.
Tomas: jei niekas manęs nepažadina, aš miegu iki pietų.
Georgas: taip, miegoti, valgyti, vėl miegoti, žiūrėti DVD ir eiti miegoti.
Billas: Gustavas truputi kitoks – jis tikras vyturys.
Gustavas: taip, aš keliuosi ganėtinai anksti. Man patinka susitikti su draugais, važinėtis dviračiu, sportuoti ir leisti laiką su savo šeima.
– Ar kai buvote jaunesni, kuris nors iš jūsų turėjote draugų imigrantų, jei taip, kokie buvo jų vardai?
Visi (juokdamiesi): ne!
Tomas (juokdamasis): na, atskleisiu tau paslaptį: Georgas turi įsivaizduojamų draugų, jie yra vieninteliai jo draugai be mūsų…
– Kaip įsivaizduojate save po 10 metų?
Billas: tikėkimės ant scenos!
Visi: taip!
Billas: mes iš tikrųjų norime užsiimti tuo kiek įmanoma ilgiau – kol būsime seni ir žili.
– Kuri pasaulio dalis, kurioje teko lankytis, jums patiko labiausiai?
Billas: tai sunkus klausimas. Kiekviena šalis savaip yra graži ir ypatinga, jos visos labai skirtingos ir jas sunku lyginti!
Tomas: Rusijoje – geriausi vakarėliai.
Georgas: mums visiems patinka itališkas maistas – taigi Italija taip pat šauni.
Gustavas: taip, o prancūzai turi tokį mielą akcentą „Guestaw”….
Billas: mes visi mylim Ameriką! Maistas, Niujorkas, Los Andželas, oras yra toks nuostabus. Keliaudami per šalį, sužinojome, kad yra nuostabių vietų, kurias verta aplankyti, tai tiesiog nuostabu!
Tomas: turiu pasakyti, kad visur yra „karštų” merginų ir aš su visomis noriu susipažinti! Bet mums visada smagu kartkartėmis sugrįžti namo ir pabūti su savo šeima ir draugais, tai labai svarbu!
