Vieną liūdną gegužės dieną Mantas Mikšys įkūrė svetainę mainyk.lt. Idėja kilo perskaičius istoriją 2006 metais: Amerikoje vienas vaikinukas nusprendė, kad išsimainys sąvaržėlę į namą. Per ilgą laiką jis mainėsi tą savaržėlę į vis vertingesnį daiktą.
Jo sąlyga buvo tokia, kad jis pats atvažiuos pas tą žmogų, su juo apsikeis, pabendraus. Galiausiai vienoje Aliaskos provincijoje jam pasiūlė namą ir jis jį išsimainė į automobilį, kurį jau turėjo.
Mantas: norėjau turėti savo kavinių tinklą arba svetainę. Kadangi pirmiau už mane kavinę atidarė Nidas („Coffee Inn“), aš ėmiausi svetainės kūrimo.
Vaikino iš Amerikos pavyzdys parodė, kad žmogus gali pasiekti savo tikslą, visiškai į tai neinvestuodamas pinigų. Iš geros idėjos, iš geros širdies, tiesiog bendraudamas su žmonėmis.
Pirma buvo idėja
DELFI gatvė: kaip kilo idėja įkurti būtent tokio pobūdžio svetainę?
Mantas: man mainų mintis visad sukosi galvoje. Aš pradėjau galvoti, kaip turėtų puslapis atrodyti, kaip žmonės turėtų bendrauti, kaip galėtų mainytis daiktais.
Labai teko pasistengti surasti žmonių, su kuriais kartu tai galėčiau įgyvendinti. Svetainės aprašymas gulėjo pas mane maždaug du metus. Po dviejų metų ir mintis išsikristalizavo iki galo, ir dar pora kolegų atsirado, kurie nusprendė mane palaikyti. Parėmė idėjiškai ir šis puslapis atsirado.
Bandomoji versija
DELFI gatvė: kokie žmonės prisijungė patys pirmieji?
Mantas: iš pradžių mes turėjome „inkubacinę“ puslapio versiją. Mes puslapį viešai „paleidome“ gegužės mėnesį, bet porą mėnesių buvau prikalbinęs visus savo draugus, kad jie išbandytų „beta“ versiją. Jau iš pat pradžių bandėme sukurti viską taip, kad iš karto vyktų mainai. Išbandėme sistemą, kad nebūtų jokių klaidų.
Bandomojoje puslapio versijoje pradėjau gauti iš draugų tokių daiktų, kurių nemaniau, kad draugai turi, gavau labai naudingų dalykų. Aš visiems pasakoju apie „Nacional Geographic“ žurnalų kolekciją. Aš gavau ją iš vieno pažįstamo žmogaus, kuris tą kolekciją turėjo, paslėpęs rūsy.
Jam ji buvo nereikalinga, o kadangi aš šituos žurnalus kolekciuonuoju, tai tas „paveldėjimas“ buvo tikrai nuostabus.
Jau „beta“ versijoje buvo matyti, kad tai „veža“, kad tai yra gerai. Per tuos porą mėnesių buvo prisijungę maždaug 30 žmonių. Kai tik pradėjo puslapis veikti, Lietuvos Televizija skyrė mums eterio laiko, už ką mes esame dėkingi.
Eskimas: aš apie projektą kaip tik tada ir sužinojau, kai pamačiau per LTV televiziją. Iš karto tada atsisėdau prie kompiuterio ir peržiūrėjau į šitą svetainę.
Zarra: aš nepamenu, kaip radau šią svetainę, berods gavau iš kažkur nuorodą ir ten apsilankiau. Užsiregistravau prieš mėnesį. Jau gavau per mainus karolius.
Daugiausiai lankosi merginos
DELFI gatvė: kas labiausiai nustebino per visą svetainės gyvavimo laikotarpį? Ko tikėjaisi ar nesitikėjai?
Mantas: mane labiausiai nustebino mainomų daiktų įvairovė. Aš maniau, kad pagrindinė mainų valiuta bus knygos, garso įrašai, o visi aksesuarai man buvo didelis siurprizas.
Kai dabar pasižiūriu į mainus, tai patys mainomiausi dalykai: auskarai, karoliai, diržai, rankinės. Būtent moteriški aksesuarai.
Kadangi buvau to nenumatęs, tai mane nustebino. Žmonių įvairovė nustebino. Aš galvojau, kad žmonės nevažiuos per visą miestą dėl kažkokios smulkmenos, nesusitiks, kad apsimainytų.
Eskimas: aš tai paštu mainausi. Daug kartų. Gal penkis ar daugiau. Ir į Klaipėdą siunčiau. Daiktai smulkūs, tai galima į voką įdėti ir išsiųsti. Net pagalvę esu išsiuntęs.
Ilona: aš siunčiau mergaitei į Kauną baltus marškinukus, o gavau suknelę – sarį su ilga skara. Buvo labai „krūta“ gauti siuntinį. Gavau specialiame voke, kuris nepraleidžia drėgmės – toks su sproginėjančiais burbuliukais. O aš nusiunčiau paprastame voke, galvoju dabar: velnias, nepatogu prieš žmogų.
Mantas: geras. Kai keitiesi, tai tada pabendrauji su žmonėmis vienaip ar kitaip. Kai žmonės papasakoja apie savo potyrius, įvykusius mainus, tai labai įkvepia.
Projektas iš idėjos
Mantas: aš tai darau iš nuoširdžios idėjos ir man tai yra smagu, tai yra gerai realizuota idėja, kuri, aš tikiuosi, žmonėms padeda gauti tai, ko jiems reikia. Mano investicijos atsipirko, žiūrint į tai, kiek aš gavau žurnalų ir knygų, kurių man reikėjo.
Pats „fainiausias“ dalykas, kai žmonės parašo komentarų apie puslapį, kaip jiems smagu, ką jie patys gavo. Tai yra tas atlygis, kurį aš gaunu. Pajamų šitas puslapis dar negavo ir manau, kad artimiausiu metu ir negaus.
Mainams amžius – ne riba
DELFI gatvė: lietuviai kartais būna konservatyvūs tam tikrais atžvilgiais. Kaip manai, ar žmonės noriai dalyvauja? Kaip dalyvauja jaunesni ir vyresnio amžiaus žmonės? Mačiau daug paauglių, tačiau ir vieną 44-erių metų vyrą.
Eskimas: aš mainiausi su 36 metų žmogumi. Dažnai susitinkam, nueinam pasėdėti.
Mantas: aš irgi mainausi su įvairaus amžiaus žmonėmis. O jei kalbėtume apie tai, kaip lietuviai priima šią idėją, galiu išskirti kelias žmonių grupes. Tie, kurie naudojasi internetu, ne tik ieškodami naujienų, o ir pramogaudami, labiau dalyvauja mainuose. Šie žmonės „užsikabina”, nes supranta, kad čia ne skelbimų puslapis, čia reikia bendrauti, derėtis.
Jauni žmonės, turėdami daugiau laiko, mainosi įvairesniais daiktais. Tuo tarpu vyresni žmonės labiau mainosi praktiškais daiktais – knygomis ir pan.
Eskimas: ypač stalais arba buities technika. Studentams tai yra pasaka.
Dar vienas dalykas – mainai nevyksta labai greitai. Pamatai daiktą, tu jo labai nori, bet nesitikėk gauti jo rytoj. Gali užtrukti pusė mėnesio, kol apsimainysi.
Reikšmė procesui, o ne daiktui
DELFI gatvė: ar esi matęs panašių tinklalapių užsienyje, kur mainytųsi ne vien atvirutėmis ar knygomis?
Mantas: aš pradėjau „googlinti“, ar yra kokių mainų tinklapių. Be to man žmonės, kuriems papasakodavau savo idėją, imdavo siųsti nuorodas, kad pasižiūrėčiau į vienas ar kitas svetaines, kur irgi yra mainomi daiktai.
Tad aš apie užsienio portalus sužinojau vėliau. Bet esminis skirtumas tarp mūsų ir kitų yra, kad daugelis tų svetainių akcentuoja tą funkcinę vertę – mainymosi. Tie puslapiai tau padeda gauti tai, ko reikia. Ten mažai bendravimo.
Vartojimo mažinimas
Eskimas: mes suvartojam suvartotą. Bet tie daiktai dar yra labai geri.
Mantas: mes vartojimą norime paversti tuo, kad galėtume daiktais dalintis. Mes dalinamės resursais. Mums nereikia nusipirkti po įrankių rinkinį, po televizorių ar dar kažką panašaus, jei galime tais daiktais pasidalinti ir taip mažinti vartojimą.
Eskimas: aš pratęsiu mintį. Aš, pavyzdžiui, pamatau svetainėje daiktą, tai aš neperku jo parduotuvėje, nes aš žinau, kad jį išsimainysiu arba gausiu. Tad pradedi mažiau pirkti arba visai nebeperki tam tikrų daiktų.
Mantas: aš tik pastebėjau, kad keli žmonės bando siūlyti pinigus už daiktus. Tačiau juk tai nėra perku.lt. Svetainės idėja yra mainytis daiktus, bendrauti su kitais žmonėmis.
