Nauji mokslo metai – nauji rūpesčiai. O gal atvirkščiai? Rugsėjo 1-ąją kalbinti moksleiviai ir studentai tikino, kad norą varstyti mokslo šventovės duris lemia ir mokytojai bei dėstytojai. “Liekni, aukšti, jauni, visada besišypsantys, atlaidūs?” – provokavome pašnekovus.
Atsakymai nustebino. Supratingi, komunikabilūs, išmanantys savo darbą, šiek tiek griežti, tačiau nepamirštantys humoro, svarbiausia – tikri draugai. Tokie, jaunuolių žodžiais, turi būti tobuli mokytojai ir dėstytojai. Įdomiausia, kad dauguma mūsų pašnekovų jau sutikę savo tobulybes.
Taigi, kokiomis savybėmis jos pasižymi?
Dainius, studentas: „Iš mokyklos laikų prisimenu tik vieną – chemijos – mokytoją. Ji atitiko visus idealaus mokytojo kriterijus: komunikabili, nesudaranti barjero tarp moksleivių ir savęs, gerai išmananti dėstomą sritį, atsidavusi darbui ir turinti didelę patirtį.
Dabar studijuoju Anglijoje. Idealiems dėstytojams suskaičiuoti čia man nepakaktų vienos rankos pirštų. Ar galite patikėti, kad retkarčiais po paskaitų studentai su universiteto dekanu eina į barą išlenkti bokalo alaus?“
Giedrė Rozgaitė ir Sandra Žičkutė, šeštokės: „Pagrindinė tobulo mokytojo savybė – supratingumas: jei moksleivis neparuošė namų darbų, šis turi suvokti, kad taip atsitiko ne be reikalo. Tobulas mokytojas neturėtų į pažymių knygutę raityti dvejetų – juk dešimtukai gražiau atrodo.
Klausiate, kam skirtos šios gėlės? Mūsų auklėtojai. Ji labai labai gera, todėl eiti į pamokas mums malonumas.“
Guoda Mackevičiūtė, devintokė: „Svarbiausia, kad mokytojas būtų teisingas. Niekaip nesuprantu pedagogų, kurie iš būrio mokinių išskiria numylėtinius ir atstumtuosius. Apie kokią tuomet pagarbą galima kalbėti?
Per aštuonerius mokslo metus esu sutikus vieną mokytoją, kurią šiltai prisimenu iki šiol. Gaila, kad ji jau nedirba mokykloje. Viliuosi, kad devintais mokslo metais ne tik įgysiu daugiau žinių, bet ir sutiksiu dar vieną mokytoją, kurį galėsiu tituluoti idealiuoju.“
Edgaras Butkus, pirmakursis: „Esu pirmakursis, todėl mokykla man – netolima praeitis. Nostalgijos nejaučiu niekam, išskyrus dailės mokytoją ir jo dėstomą dalyką. Per 45 minutes mes ne tik atlikdavome darbą, bet ir spėdavome papokštauti su mokytoju. Kiek anekdotų vieni kitiems papasakojome!“
Ainė, pirmokė: „Kad lengviau atsimintume vieni kitų vardus, pirmą dieną mokykloje rašėme juos ant lentos. Vėliau mokytoja už tai mus apdovanojo. Manau, kad su ja susidraugausime. O žinote, trys mano klasės draugai turi vienodus vardus…“
Lauryna, devintokė: „Šiuos mokslo metus pradėjau naujoje mokykloje, iš ankstesnės išėjau dėl prastų mokytojų. Jau maniau, kad gerų pedagogų nebūna, tačiau naujoji auklėtoja sugriovė tokį įsitikinimą. Ji tobula! Truputį griežta, bet kartu maloni. Svarbiausia – nuolat šypsosi. Manau, kad negalėčiau dirbti pedagoginio darbo ir klijuoti sau tobulos mokytojos etiketės. Juk suvaldyti paauglių klasę taip sunku…“
Tomas, vienuoliktokas: „Mokantis išlaikyti atstumą tarp savęs ir mokinio, tačiau esant reikalui atsisėsti į vieną suolą su jaunesniuoju draugu – toks yra tobulas mokytojas. Amžius nelabai svarbu, tačiau sakydamas „tobulas mokytojas” įsivaizduoju vidutinio amžiaus, tvarkingai apsirengusį žmogų. Būtent toks mano istorijos mokytojas. Baigęs mokyklą visiems pasakosiu, kad tai buvo mokytojas iš didžiosios raidės.“
Tomas, trečiokas: „Pačios geriausios – mano mokytoja Džiuljeta ir tikybos mokytoja. Jos myli vaikus ir niekada nebara, todėl man patinka eiti į pamokas.“
