Rūsyje įrengtame kambaryje vaizdas dar keistesnis: kelios merginos pjausto daržoves ir ruošiasi virti sriubą, šalia susėdę vaikinai kažką drožinėja iš medžio, dar kiti muša afrikietiškus būgnelius. Jautiesi, tarsi būtum patekęs į tobulus namus. O svarbiausia, kad tų namų durys atviros kiekvienam.
Kuria savomis rankomis
„Savas kampas,” – tokie žodžiai iš lūpų išsprūsta ne vienam organizacijos „A.C.Patria” centre „Vartai” sutiktam jaunuoliui. Netoli Kauno rotušės buvusio vienuolyno rūsyje žemos durų staktos, prietema, jokių ištaigingų baldų ar sienų apmušalų – atrodo, jog tai puiki vieta ieškantiems naujų erdvių.
Viskas čia neįprasta: ant akmens sienų kabo rašteliai su nuorodomis ir prašymais, vietoj lovos – margaspalviais apklotais uždengtas ir dekoratyvinėmis pagalvėlėmis pagyvintas čiužinys, pakampiais sustatyti afrikietiški būgneliai, į didelę kartoninę dėžę sukrauti stalo žaidimai.
„Mūsų kambariai bohemiški. Jie atspindi čia besilankantį jaunimą. Net jei turėtume gražias patalpas, niekada jų nedarytume sterilių, tvarkingų ir tobulų. Jauni žmonės ne tokie”, – tikino 25 metų jaunimo centro vadovė Rita Škriadaitė.
Savo antruosius namus jaunuoliai kuria savomis rankomis – kiekvienas čia esantis daiktas atkeliavo iš centrą lankančių žmonių namų ar buvo pagamintas per kūrybines valandėles.
„Sugalvojau pamokyti draugus drožinėti. Pats dabar drožiu medinę rodyklę, kurią kabinsiu ant sienos – tegul rodo kelią į centrą naujiems nariams. Beje, Telšiuose veikusioje išgyvenimo stovykloje neturėjome valgymo įrankių, tad išsidrožėme šaukštą ir šakutę „du viename”, – juokėsi maždaug pusmetį “Vartuose” besilankantis Artiomas.
Kol Artiomas ir dar keli vaikinai drožinėjo, savanorė iš Vokietijos tiesiog koridoriuje didžiuliame emaliuotame puode virė sriubą. Ji buvo skirta visiems, užsuksiantiems į „Vartus”.
Kviečia ir gatvės vaikus
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog centrą lankantys jaunuoliai yra veltėdžiai. Anaiptol. Sudaryti sąlygas įgyvendinti idėjoms, savanoriškai veiklai, tarpkultūriniam mokymui, padėti mažiau galimybių turintiems jauniems žmonėms – tokie organizacijos „A.C.Patria” tikslai. „Mes tarsi vėžiai – viską darome atvirkščiai nei kitos jaunimo organizacijos. Pirmiausia skatiname pasitikėjimą ir nuoširdų bendravimą. Manome, jog radus ryšį lengviau spręsti iškilusius sunkumus”, – aiškino Rita.
Dauguma organizacijos narių yra pilnamečiai, tačiau į „Vartus” dažnai užsuka ir gatvėmis besišlaistantys 11–13 metų vaikai. Centro darbuotojos pačios juos čia pakviečia, mat yra įsitikinusios: jiems nėra kur prisiglausti, nėra su kuo pabendrauti. Tiesa, toks geranoriškumas ne visada išeina į gera – kartais tarp paauglių kyla konfliktai ir juos spręsti tenka organizacijos socialiniams darbuotojams.
Tačiau, Ritos žodžiais, pastaruoju metu visi aštrūs kampai apsigludino. „Džiaugiuosi kiekvienu gatvės vaikų ištartu pasisveikinimo žodžiu, kaip ir tuo, jog prieš valgį jie įprato nusiplauti rankas. Tai milžiniška paskata dirbti toliau ir tobulinti nuolatinio finansavimo neturinčią organizaciją”, – entuziazmu tryško R.Škriadaitė.
Savarankiškumo mokykla
„Mums svarbiausia kalbėtis. Niekada nebrukame jaunuoliams elgesio ar visuomenės normų šablonų. Leidžiame laisvalaikį leisti, kaip tik norisi”, – pasakojo Rita. Kiekvieną darbo dieną nuo 15 val. į „Vartus” susirenkantis jaunimas sugalvoja įvairių pramogų: organizuoja kūrybines dirbtuves, koncertus, žiūri japoniškus animacinius filmukus, žaidžia stalo žaidimus, piešia ant sienų arba tyliai geria arbatą.
Kartą per mėnesį centre vyksta vadinamasis „blusų turgus“. Čia galima parduoti ar mainyti namuose kiurksančius nereikalingus daiktus. Į rūsį jaunimą vilioja ir šilto maisto kvapas – čia besilankančios merginos mėgsta gaminti.
„Mes – už sąmoningą vartojimą. Kam valgyti kavinėse ar pirkti pusfabrikačius, jei su draugais gali pasigaminti patiekalą iš paprastų produktų? Kam išmesti nereikalingą daiktą, jei jį gali parduoti blusų turguje ir taip pagelbėti kitam? – svarstė centro vadovė. – Tiesa, už patiekalą reikia susimokėti po litą. Tik sumokėjus, nors ir menką sumą, nekyla ranka maisto prisikrauti pilnas lėkštes, o nesuvalgytą dalį išmesti.”
Pikti kaimynai ir verslo planai
Daugiau nei keturias valandas kasdien kartu praleidžiančius jaunuolius vienija ne tik noras eksperimentuoti, bet ir spontaniški, linksmi, anekdotais virstantys verslo planai. „Lietingomis dienomis prie laiptų ant sienos šniokščia krioklys. Ir staiga gimsta verslo planas: užsienio turistams paskelbiame, jog turime šventą verkiančią sieną, o ašaras lieja uždarytos vienuolės”, – kikeno Rita.
Ieškantiems verkiančių vienuolių, žinoma, teks nusivilti, tačiau trokštantys įspūdingų reginių vis dėlto gali jų pamatyti. Kokie tie reginiai? Pavyzdžiui, kaip dėl jaunimo keliamo triukšmo nepatenkinti kaimynystėje dirbantys projektuotojai čiumpa kibirus ir vandeniu aplieja garsiakalbių jaunuolių galvas.
„Bet apskritai blogų atsiliepimų apie mūsų organizaciją nesu girdėjusi. Gal kai kam ji gali būti panaši į sektą, bet taip tikrai nėra. Aš tik noriu, kad jaunimas turėtų galimybę pasireikšti, užuot šlaistęsis gatvėmis”, – Vokietijoje socialinio darbo studijas baigusi Rita į šį projektą deda visas viltis.
Jaunimo organizacija „A.C.Patria”
Pradžia: „A.C.Patria” vardu organizacija pasivadino 1999 m. Pagrindinė jos veikla tuomet buvo rūpintis vienišais žmonėmis, koordinuoti savanoriams skirtas programas ir projektus.
Dabartinė veikla: sudaro galimybes jauniems žmonėms įsitraukti į trumpalaikes savanorystės akcijas, netradiciškai leisti laisvalaikį, teikia socialinę pagalbą rizikos grupės jaunuoliams. Be to, organizuoja Lietuvoje ir kaip partnerė dalyvauja kitų šalių vykdomuose tarptautiniuose jaunimo mainuose.
Tikslas: tapti novatoriškus būdus diegiančia ir geriausiai su jaunimu dirbančia organizacija.
Šūkis: atsakingas, kuriantis jaunas žmogus.
