Geriausia Lietuvos krepšininkė, šalį garsinusi užsienyje, Jurgita Štreimikytė – Virbickienė pagaliau sugrįžo į Lietuvą. “Nulis rėmų” paklausė keleto klausimų, kaip ji paradėjo savo karjerą, ar buvo sunku pasiekti tokias aukštumas.
Kada ir kaip pradėjote sportuoti? Kas paskatino?
Pradėjau lankyti krepšinį 8 metų mamos iniciatyva, buvau aukšta, liekna, uždara, tyli. Alytuje buvo renkamos mano amžiaus grupės, mama paprašė kaimynės nuvesti, nes pati negalėjo. Prisimenu, verkiau, nes nenorėjau, tiksliau bijojau, maniau: ,,Kaip reikės žaisti krepšinį, kurio nemoku?”. tačiau pirmus metus žaisdavom įvairias estafetes ir susipažinom su krepšinio “abėcėle”.
Krepšinis jaunystėje Jums buvo vienintelis pomėgis ir aistra?
Likus laisvo laiko po mokslų ir krepšinio skaitydavau knygas, buvau susidomėjusi mezgimu, esu numezgus kelis megztinius.
Krepšinis Jums sekėsi, o kaip “krimtote” mokslus?
Būdama 14 metų išvažiavau mokytis į Vilniaus LORC mokyklą, kur buvo suderinta mokslai su sportu. Ryte mokindavomės iki 11 valandos, po to treniruotė, pietūs, vėl pamokos, vakarinė treniruotė, vakarienė ir pamokų ruoša. Mokindavomės, gyvendavome ir dažnai sportuodavome tame pačiame pastate. Išvykstant ilgesniam laikui į rungtines ar sporto stovyklas, mokytojai duodavo užduotis, grižus reikėdavo atsiskaityti. Nebaigiau mokslų Vilniaus pedagoginiame universitete, nes išvažiavau į užsienį. Baigusi karjerą planuoju pabaigti mokslus.
Ko reikia, kad pasiektum tokias aukštumas kaip Jūs?
Turi patikti tai, ką darai, skirti tam daug energijos, laiko. Ištikus nesėkmei ilgai nesielvartauti, o eiti pirmyn, suklydus taisyti klaidas, tikėti tuo ir turėti tikslą.
Papasakokite, kaip prabėga Jūsų diena?
Eiline mano diena neįdomi: keliuosi 7,30 valandą, pusryčiauju, rytinė treniruotė 9.30 -11.30, pietūs. Vėliau jei sūnus Tomas leidžia, tai valandėlė miego (sportininkams popietinis miegas svarbus, ypač prieš rungtynes), jei ne, bendrauju su Tomu. Vakarinė treniruotė 17.00-19.00. Vakarienė, pasakos skaitymas prieš miegą sūnui ir labanaktis. Plius mano dienotvarkėje įterpiami buities darbai ir t.t.
Ką patartumėte jaunimui, norinčiam žaisti krepšinį?
Pirmyn. Nebus lengva, bet kur lengva, ten neįdomu. Reikės noro, ryžto, atkaklumo, daug pastangų ir t.t. Nepasiduokit ištikus nesėkmėms, juk jas įveikę būsit stipresni. Mokinkitės iš klaidų. Sėkmės. Pasieksit tiek, kiek patys norėsit.
