Rugpjūčio 11 d. trys pilotai Algirdas Šimoliūnas, Sakalas Uždavinys ir Ignas Bitinaitis iš Paluknio aerodromo pakilo į rekordinį skrydį „Sklandytuvais per Europą: Lietuva – Portugalija“. Per 12 skrydžio dienų pilotai jau iveikė 3000 km ir iki finišo – Atlanto vandenyno liko 400 km. Rugpjūčio 23 d. pilotai planuoja pasiekti artimiausią tašką, esantį prie Atlanto vandenyno.
Tiesa, finišą pilotai pasieks 2-iese, o ne 3-yse. Rugpjūčio 21 d. Sakalas Uždavinys besileisdamas į aikštelę pažeidė sklandytuvo važiuoklę ir patyrė nedidelę nugaros traumą. Toliau jis negalėjo tęsti keliones, nes sklandytuvo sutvarkymas užtruktų, o orai laukti neleidžia. Bendru komandos sutarimu buvo nutarta, jog pilotai Algirdas ir Ignas tęsia skrydį per Europą.
Šveicarijoje ir Prancūzijoje pilotus pasitiko labai geri orai. Komandos kapitonas, sklandytojas A. Šimoliūnas džiaugėsi jų sprendimu skristi per Šveicariją ir pietinę Prancūzijos dalį. „Pirminis planas prieš kelionę buvo skristi per vidurio Prancūziją, į Šveicariją skristi neplanavome, tačiau dėl oro salygų planus teko keisti“, – sakė jis.
Rugpjūčio 21 d. pilotai perskrido visas Alpes Šveicarijoje ir Prancūzijoje, įveikę 500 km. nuo Schanio aerodromo, Šveicarijoje iki Sereso aerodromo, Prancūzijoje. Abu pilotai vieningai sutarė, kad skrydis per Alpes buvo gražiausias jų gyvenimuose.
„Perskristi Alpes yra visų sklandytojų svajonė. Nuostabu, kad mums tai pavyko. Man vienas nuostabiausių dalykų buvo pamatyti amžinąjį įšalą”, – sakė sklandytojas I. Bitinaitis.
Skrydis per Ispaniją
Rugpjūčio 22 d. pilotai kirto Ispanijos sieną ir perskrido Pirėnų kalnus. Šioje atkarpoje sklandytojai susidūrė su galimais pavojais. „Skridome virš vietų, kuriose nenorėčiau leistis. Vieną atkarpą pavadinome Mėnulio žeme, kur tvyrojo tik kalnai ir visiškai laukinė gamta. Nemanau, kad ten pavyktų nusileisti, o jei ir nusileistume, automobiliams atvykti ten būtų labai sudėtinga, o gal ir neįmanoma”, – sakė A. Šimoliūnas.
Nuo pat kelionės pradžios skrydis virš šios pietų šalies buvo laukiamiausias, nes mažiausiai žinomas. Ispanijoje yra sklandę nedaug lietuvių, o ir sklandymo populiarumas Ispanijoje yra stipriai mažėjantis. Pasiekus Ispaniją skrydžio antžeminė komanda susidūrė su sunkumais sprendžiant aerodromų klausimą.
Antžeminės komandos vadovė Ieva Šimoliūnienė sako, kad planuojant skrydį buvo įdėmiai ištirta Ispanijos sklandymo situacija, susisiekta su daugiau nei 10 aerodromų. Ji su sklandytoju A. Šimoliūnu konsultavosi su vietiniais pilotais ir susidarė planą, kuriuose aerodromuose yra galimybė pakelti sklandytuvus.
„Greitai supratome, kad situacija yra tikrai kitokia nei Lenkijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje, kur daug aerodromų ir net nutūpus neplanuotame aerodrome, galėtume greitai susiorganizuoti pakilimus. Tačiau jau pirmą dieną skrendant ir pilotams nutūpus tarp kelių aerodromų, paaiškėjo, kad 2-ose artimiausiuose kaip tik dabar sugedo lėktuva, galintys kelti sklandytuvus
ir jie bus sutvarkyti tik savaitgalį. Turėjome skubiai spręsti šią situaciją ir išeitis buvo vykti į vieną iš svarbiausių sklandymo aerodromų Ispanijoje – Fuentomilanos. Dėkojame pasaulio akrobatinio skraidymo čempionui, Lietuvos aviacijos legendos Vytauto Lapėno mokiniui, kuris padėjo išspręsti susidarusią situaciją“, – sakė I. Šimoliūnienė.
Ji taip pat minėjo pilotą Martyną Buroką ir jo pagalbą pasiruošti skrydžiui per Ispaniją ir Portugaliją. Jis susisiekė su su savo kolegomis – pilotais iš Ispanijos ir Portugalijos. Ieva dėkojo jam už pagalbą.
Susitikimas su Lietuvos ambasadore Ispanijoje
Rugpjūčio 22 d. Fuentomilanos aerodrome Lietuvos keliautojus aplankė ir Lietuvos ambasadorė Ispanijoje Lyra Puišyte-Bostroem.
„Su dideliu susidomėjome stebėjome pilotų žygį nuo pat Lietuvos, bendravome su antžemine komanda, ruošėmės pasitikti juos Ispanijoje, bet negalėjome net įsivaizduoti kiek netikėtumų gali iškilti, kiek mažiausių detalių turi įtakos ir kyla iššūkių. Buvo nepaprastai įdomu išgirsti apie tai iš pirmų lūpų. Tikrai didžiuojamės mūsų drąsia, išradinga ir patriotiška, Lietuvos vardą garsinančia komanda. Ir simboliška juos pasveikinti Ispanijoje rugpjūčio 23 d., Baltijos kelio dieną“, – mintimis dalijosi L. Paukštytė-Bostroem.
