Net jei muzikos pasaulis jums artimas, toks instrumentas, kaip obojus gali būti negirdėtas. Obojus – pats sudėtingiausias muzikinis instrumentas, įtrauktas net į Gineso rekordų knygą. Nuo ankstyvos vaikystės šį instrumentą prisijaukinti bando Pijus Paškevičius, kuris jau yra pelnęs ir muzikinį pripažinimą.
Pijus atviras: norint įvaldyti grojimo obojumi techniką, reikia ne vienerių metų sunkaus ir atkaklaus darbo. Ar vien tik atkaklumas lemia vaikino sėkmę nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose? O gal jo gebėjimai – tai talentas, kuriuo gimstant Pijų apdovanojo jo tėvai muzikantai?
Pijau, prisimink pirmuosius kartus, kuomet pažindinaisi su obojumi. Kada tau pavyko prisijaukinti šį muzikinį instrumentą?
Mano ankstyvos vaikystės prisiminimuose obojus užima svarbią vietą. Pamenu, kad vaikystėje dažnai žiūrėdavau muzikinį „Mezzo“ televizijos kanalą, klausydavausi Johano Sebastiano Bacho muzikos. J. S. Bachas, kaip kompozitorius, labai mylėjo obojų ir jo parašyta muzika šiam instrumentui yra viena graudžiausių ir gražiausių visoje obojaus literatūroje. Regis, tuomet, klausant J. S. Bacho muzikos, pradėjau pamilti šio pučiamojo skambesį. Kiek vėliau, jau ūgtelėjęs, pradėjau pažindintis ir su grojimo specifika.
Tavo tėtis – taip pat obojininkas. Ar jis tave skatino mokytis groti, o gal tai darei savanoriškai?
Mano tėčio patirtis tikrai turėjo įtakos mano pasirinkimui groti obojumi, bet niekas manęs negalėjo priversti pamilti obojaus – tai padariau pats. Tai tikrai išskirtinis ir nepaprastas instrumentas, kuris dėl savo kompleksiškumo bei sudėtingumo dažnai yra nuvertinamas. Džiaugiuosi, kad išmokau groti šiuo pučiamuoju, gebėti jį su valdyti, nes joks kitas instrumentas, mano akimis, nesuteikia tokio išskirtinio, unikalaus skambesio.
Ar reikia talento norint išmokti groti obojumi? O galbūt norint įvaldyti šį muzikinį instrumentą tereikia daug ir kantriai dirbti?
Manau, kad grojimas bet kokiu instrumentu, ne tik obojumi, reikalauja nemažai pastangų. Vis dėlto, svarbiau už įgimtą talentą muzikuoti yra įdėtas darbas, nes obojus – instrumentas, kurio prisijaukinimas reikalauja daug kantrybės ir pasiryžimo, norint išgauti gražų ir sodrų garsą. Stengiantis įvaldyti grojimo juo techniką, reikia ne vienerių metų sunkaus ir atkaklaus darbo. Taip pat labai svarbus atsidavimas ir atkaklumas, nes iššūkių norint išmokti groti obojumi iš tiesų gali kilti nemažai.
Kas tau yra sunkiausia grojant obojumi?
Galiu teigti atvirai, kad grojimas obojumi yra nelengvas iššūkis. Pučiant instrumentą juntamas nežmoniškas pasipriešinimas, todėl tai reikalauja daug fizinių jėgų. Ne veltui šis pučiamasis yra įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip pats sunkiausias instrumentas fiziškai groti. Viena iš svarbiausių instrumento dalių – liežuvėlis, be kurio jis negali skleisti jokių garsų. Liežuvėlis yra gaminamas iš „gyvos“ medžiagos (specialios žolės, kuri yra panaši į nendrę), todėl oro sąlygos liežuvėlius labai keičia ir kiekvieną kartą grojant skirtingomis oro sąlygomis, liežuvėlių skambesys kinta.
Obojus – instrumentas, kuriuo norint groti neužtenka jo paprasčiausiai pasiimti. Dažniausiai jis yra atnešamas iš lauko, todėl būna atšalęs. Iš pradžių obojų reikia sušildyti iki kambario temperatūros. Tai daroma tvarkingai pučiant į jį be liežuvėlio. Galiausiai būtina paruošti ir patį liežuvėlį – jį pamirkyti, pavirpinti, įstatyti į instrumentą ir tik tuomet palengva pradėti pūsti. Tad obojininko dalia – iš tiesų nelengva.
Ar Lietuvoje yra daug jaunų žmonių grojančių obojumi?
Jei lyginsime jaunų žmonių, kurie groja, pavyzdžiui, smuiku ar fortepijonu, skaičių, tuomet, sakyčiau, kad obojumi grojančiųjų skaičius nėra didelis. Kita vertus, per 5-10 metų atsirado nemažai jaunimo, susidomėjusio šiuo pučiamuoju. Šiandien jau galiu pasidžiaugti, kad grojančiųjų obojumi gretos, nors ir nedidėja tūkstančiais, vis dėlto, pamažu plečiasi. Gali būti, kad daugelį vis dar atbaido mintis apie grojimą šiuo instrumentu dėl to, kad užtrunka laiko jį prisijaukinti. Vis dėlto, jei esi uolus ir kantrus, tai neturėtų gąsdinti. Aš, asmeniškai, labai džiaugiuosi, kad nors obojus ir nėra pats populiariausias instrumentas, atsiranda vis daugiau žmonių, vertinančių išskirtinį jo garsą.
Nors esi jaunas, tačiau jau pelnei pripažinimą muzikos pasaulyje, o taip pat ir tarptautinių įvertinimų. Ką tau reiškia tavieji pasiekimai?
Be abejo, pasiekimai yra svarbi mano gyvenimo dalis. Kaip bebūtų, be kantrių mokytojų ir mentorių vargu ar šiandien galėčiau džiaugtis tais pasiekimais. Esu dėkingas savo mokytojams už jų indėlį į mano pasiekimus. Mokant groti obojumi reikalinga didelė kantrybė ir atsidavimas, todėl tai – darbas ne kiekvienam.
Kokį save įsivaizduoji žmogų, jei gyvenime nebūtų muzikos? Ką veiktum, jei nemuzikuotum?
Sunku save įsivaizduoti veikiant kažką kito, nes muzika mane supa nuo pat gimimo. Muzika – mano gyvenimas, todėl dažnai nemąstau apie tai, ką daryčiau, jei nebūčiau muzikantas. Na, o jei gyvenimo aplinkybės pasikeistų, ko gero, bandyčiau tapti virtuvės šefu. Kulinarijos pasaulis man artimas – labai mėgstu gaminti sau ir savo artimiesiems. Maisto gaminimas mane atpalaiduoja, padeda atitrūkti nuo kasdienės rutinos. Tai savotiška meditacija, gamindamas aš pailsiu po dienos darbų.
